Braidžiojame su kūdikiu
Pirmuosius kartus prie vandens telkinio – upės, ežero, jūros – stebėkite savo mažylį. Jei matysite, kad jam nedrąsu – neikite giliai maudytis, užteks pamirkyti kojų pirštus. Jei mažylis krykštauja ir nepanašu, kad nerimautų, galite bristi su juo gilyn. Laikykite vieną ranką po užpakaliuku, kita apglėbusi nugarytę. Neskubėkite, džiaugsmingai kalbinkite. Apsipratusį kūdikį galima paplukdyti žengiant atbulai ir laikant už pažastukų, veidu į save. Galite žaisti tokį žaidimą: lėtai žengiant sakykite: „Motoriuk, motoriuk, plauk lėtai.“ Tuomet pagreitinkite žingsnelį ir sakykite: „Motoriuk, motoriuk, plauk greičiau!“ Galiausiai skrosdami vandenį sukite ratus su mažyliu aplink save ir sakykite: „Motoriuk, motoriuk, spausk gazą!“ ir skatinkite vaiką taškytis kojomis.
Bendraujam su žuvelėmis
Maždaug trejų ketverių metų mažylį, jei jis nebijo vandens, jau galima pradėti mokyti plaukti. Pradžioje paplūduriuokite: susiglaudus skruostais, pasiūlykite vaikui „numigti“ ant vandens, galvą pasidėjus „ant pagalvės“ – jūsų peties. Iš pradžių mažylis lai „guli“ ant pilvo, kai pradrįs – ir ant nugaros. Galima pasiūlyti apsikabinti kaklą, o jūs rankomis tuomet galite pakoreguoti kojų padėtį, parodyti, kaip jomis pasispardyti. Vėliau jau pasiūlykite panardinti ir veiduką – pirmuosius kartus jis gali leisti garsą „mmmmm“ – taip vandens nepateks į nosį.
X Pasikalbėkite su žuvytėmis. Paraginkite įkišus veiduką į vandenį užduoti žuvytei kokį nors klausimą, pavyzdžiui: „Žuvyte, ką tu šiandien valgei?“ Tuomet lai kiša kairę, paskui dešinę ausį į vandenį ir pamėgina išgirsti atsakymą. Taip mokomasi ne tik iškvėpti į vandenį, bet ir kvėpuoti pasisukus šonu nuo vandens. Kad būtų linksmiau, niekas jums netrukdo po vandeniu atsakyti už žuvytę: „Šiandien valgiau trupinėlį duonos.“
Rimtesni mokslai
Jei iki penkerių metų nemokėte mažylio plaukti ir jis neišmoko pats, vadinasi, metas užsiimti tuo rimčiau. Be to, net jei trimetukas jau moka išsilaikyti vandenyje ir jame judėti, tikros plaukimo technikos įprasta mokyti ne anksčiau, nei sulaukus penkerių, kai susiformuoja koordinuoti judesiai.
Iš pradžių – paneriam
Teisingiausia plaukimo pamokas būtų pradėti nuo nardymo – taip bus lengviau išmokti plaukti.
X Išmokykite sulaikyti kvėpavimą. Iš pradžių sausumoje, o tada galės išleisti orą ir po vandeniu. Įkvėpti reikėtų pro nosį, o iškvėpti pro burną.
X Pasiūlykite pažiūrėti, kas yra dugne. Tik prieš tai tegu sulaiko kvėpavimą, bet ne ilgiau kaip 5 sekundes.
X Paprašykite iš dugno ištraukti, pavyzdžiui, akmenuką. Jei jo ten nėra, galite prieš paneriant įmesti skęstantį daiktą.
X Pažaiskite. Kartu šokinėdami vandenyje kartokite sutartus nesudėtingus žodžius, o kai pasakysite, pavyzdžiui, „Op!“, kartu tūpkitės ir nerkite.
X Jei mažylis bijo nerti, įvykių neskubinkite. Svarbu, kad vanduo neišgąsdintų mažojo plaukiko. Iš pradžių vaiką aptaškykite, kad sušlaptų jo veidas. Jeigu jis nesipriešina, pasiūlykite į vandenį įkišti veiduką – iš pradžių taip, kad nesušlaptų nosies. Vėliau nerkite su visa nosimi iki akių, o galiausiai pakiškite visą veidą.
O dabar – plaukiam
Jeigu mažylis jau išmoko išsilaikyti vandenyje stačiomis ir gulomis, beliks tik išmokti teisingai judinti rankas ir kojas. Dirbti kojomis nesudėtinga – jas tereikia judinti aukštyn-žemyn. Kur kas sunkiau išmokyti dirbti rankomis. Plaukiant brasu (viena iš plaukimo technikų), rankos paneriamos į vandenį krūtinės lygyje, tada simetriškai išskečiamos į šonus, tarytum delnais nustumiant vandenį, ir vėl sujungiamos priešais krūtinę. Plaukiant krauliu, ištiesta į priekį ranka paneriama į vandenį, tada šiek tiek sulenkiama per alkūnę ir taip ja atliekamas yrimasis. Po to ranka ištraukiama iš vandens ir tą patį veiksmą reikia kartoti kita ranka.
Kai išmoks plaukti ant pilvo, bus galima mėginti ir plaukimą nugara. Judesiai kojomis atliekami taip pat, kaip ir plaukiant ant pilvo.
