Nėštumo planavimas pagal ajurvedą

Remiantis ajurveda, vaikai būna nepaklusnūs, aikštingi ir probleminiai tuomet, jei tėvai nemokėjo jų tinkamai pas save pasikviesti. O laikantis ajurvedos rekomendacijų ir įdėjus pastangų, pavyks prisišaukti šviesią asmenybę, su kuria visiems artimiesiems bus labai gera.

uz ranku

Konsultuoja ajurvedos gydytojas, psichologas, bhakti jogas Anantara das

 

Ajurveda – tai mokslas apie gyvenimą ir harmoniją su mus supančiu pasauliu. Čia žmogus regimas kaip sudėtinė gamtos dalis, ir jeigu jis gyvens pagal gamtos ritmą, bus sveikas bei laimingas. Sergantiesiems ajurveda padeda pasveikti. Vakarų medicina žiūri į žmogų kaip į kūną, o ajurveda jį mato visų pirma kaip dvasinę būtybę.

Vedų kultūra seniau apėmė visą žemę, o lietuviai, kol dar buvo pagonys, buvo paskutiniai šios kultūros atstovai Europoje. Tuomet kiekviena moteris daug žinojo apie žoleles, žvaigždes, gydymą. Dabar mes esame atitrūkę nuo gamtos, nekreipiame dėmesio į tai, ką valgome, kokiu ritmu gyvename, ir iš to kyla nemažai problemų. Ajurveda išaiškina daug kasdienių dalykų – kada keltis, ką valgyti ir pan., ir tiems, kurie pradeda laikytis jos principų, gyventi tampa lengviau.

Štai koks būtų idealus dienos ritmas pagal ajurvedą:

■ 9–15 val. – laikas, skirtas darbui.

■ 15–21 val. – grįžimas namo, bendravimas su vaikais ir tarpusavyje, pasivaikščiojimai, namų ruoša.

■ 21–5 val. – sielos ir kūno poilsis.

■ 5–9 val. – metas maldai, dvasinei praktikai, ryšiui su Dievu.

 

Paprastai apie esminius dalykus

Ajurveda išaiškina ir Dievo esmę, visatos struktūrą ir kitus sudėtingus dalykus. Remiantis šia teorija, Dievas yra vienas, bet turi daugybę vardų – Jėzus, Alachas, Krišna, Rama ir kt. – ir mūsų keliai pas jį skirtingi.

Ajurvedos šalininkai tiki reinkarnacija – tuo, kad siela po mirties užgimsta iš naujo kitame kūne, ir taip daugybę kartų. Taigi pradėdami lauktis kūdikėlio tėvai pasikviečia pas save jau ne kartą gyvenusią sielą. Ir nuo tėvų sąmoningumo bei dvasinės būsenos priklauso, kokią asmenybę prisišauks.

Mūsų visatoje yra trys pasauliai – aukštesnis, krikščioniškoje tradicijoje vadinamas rojumi, kuriame gyvena dvasingos sielos, mūsų pasaulis, apimantis Žemę, su paprastų žmonių sielomis, ir žemesnis lygmuo su demoniškomis būtybėmis. Kai vyras su moterimi mylisi, jie sukuria energetinį sūkurį, kuris pasiekia kažkurį iš šių trijų lygmenų.

Jeigu vyras ir moteris labai pamaldūs, dori, tai jų energetinis sūkurys gali pakilti labai aukštai ir iš ten paimti kilnios būtybės sielą. Jeigu tėvai paprasti, kartais pasipykstantys, pasielgiantys egoistiškai – tokie, kaip dauguma žmonių – jų energetinis sūkurys lieka netoli Žemės ir įtraukia mirusio paprasto žmogaus sielą. O jeigu tėvai vaiką šaukiasi netinkamą dieną, išgėrę, be jausmų ar pan., jų energetinis sūkurys leidžiasi žemiau žemės ribų ir iš ten prisišaukia demoniškų savybių turinčią būtybę.

Nesunku suprasti, iš kur kokio žmogaus siela atkeliavusi. Jeigu žmogus gyvenime laikosi nuostatos „man gerai – kai jums gerai“, tai yra, jis gyvena ne dėl savęs, o dėl kitų, vadinasi, jis pas mus atėjęs iš aukščiau. Dauguma paprastų žmonių gyvenime laikosi nuostatos „man gerai – kai man gerai“. O iš žemesnio lygmens atkeliavusi būtybė sakys „man gerai – kai jums blogai“, ir toks žmogus bus linkęs kitus, įskaitant savo tėvus, skriausti, skaudinti.

 

Kodėl reikia vaikų?

Jeigu kūdikis yra neplanuotas, nelauktas, moteris išsigąsta, gal net nori atsikratyti vaisiaus, o šis tai jaučia. Įsivaizduokite, ką išgyvena gyva būtybė, kurios niekas nelaukia, gal net galvoja ją nužudyti… Tuomet ir vaikeliui gimus santykiai bus šalti, jis jaus grėsmę, kaip ir jūs ją jaustumėte sutikę žmogų, kuris kažkada seniai norėjo jums pakenkti.

Būna, žmonės sako, kad juos tėvai ragina turėti vaikų, nes nori anūkėlių, kiti sako, kad „visi vaikų turi, tai ir mums jau laikas“, dar kiti mano, kad vaikų turėti bus ypač naudinga senatvėje. Tačiau aurvedos pasekėjas nori gyvai būtybei duoti šansą gimti čia žmogumi, kad paskui ji galėtų išeiti į geresnį, dvasinį pasaulį, nutraukusi gimimų-mirties ratą, kuriuo mes visi judame. Tik teisingai nugyvenus gyvenimą žmogaus kūne iš šio rato galima ištrūkti ir išeiti pas Dievą.

 

Apsivalymo lygmenys

Planuojant vaikelį, reikia bent trijų mėnesių pastangų – per tiek laiko žmogus dvasiškai sutvirtėja. Tinkamai pasiruošus vaikelio atėjimui, daug didesnė tikimybė, kad į šeimą ateis gera, šviesi asmenybė, be to, toks vaikas mažiau sirgs. O neplanuotai prisišauktas vaikas iš pradžių gali atrodyti neblogas, bet vėliau ims neklausyti ir gali pridaryti rimtų nemalonumų.

Kad vyras ir žmona galėtų susilaukti vaiko, būdami švarūs, jie turi atitikti tris kriterijus:

 

  • Materialusis pradas. Abu būsimieji tėvai turi būti sveiki fiziškai. Gydytojai tiria moterį, o vyro sveikata nesidomi, tačiau sveikas turėtų būti ir jis. 
  • Psichinis-emocinis lygmuo. Abu tėvai turi būti ramūs, tinkamai paruošę aplinką vaiko atėjimui.
  • Dvasinis lygmuo. Geriausia, kai abu tiki Dievą, jam meldžiasi ir prašo gero vaikelio. Jie turi suprasti, kad vaikas – tai Dievo dovana.

 

 

Kas aktualu tris mėnesius

Susilaikymas. Remiantis ajurveda, lytinė funkcija yra skirta tik vaikams pradėti, o ne ieškoti pasitenkinimo. Taigi tiems, kurie nori sveiko ir geromis savybėmis apdovanoto vaikelio, prieš pastojant rekomenduojama mažiausiai tris mėnesius nesantykiauti (dar geriau, jei pavyktų susilaikyti net metus). Taip vyras subrandins kokybiškesnę sėklą – juk ir rudenį iškultų grūdų iš karto niekas nesėja, o brandina ir ruošia juos iki pavasario. Be to, ajurveda byloja, kad dažnai santykiaudami vyrai praranda savo fizinę jėgą ir sveikatą – jie dėl to ir gyvena 10–15 metų trumpiau nei moterys.

Geri santykiai. Planuodami vaikelį, vyras ir moteris turi gražiai sutarti, nesibarti, vienas kitu pasitikėti. Žinoma, vyras turi būti švelnus ir rūpestingas. Viena jo pareigų – psichinė moters apsauga. Jis kas vakarą turi skirti bent 15 min. tam, kad išklausytų moterį ir sužinotų, ko ji nori, apie ką svajoja, kuo yra nepatenkinta.

Apsivalymas. Suprantama, planuodami vaiką būsimieji tėvai turi negerti alkoholio, nerūkyti. Rekomenduojama ypatinga dieta ir dviejų savaičių intoksikacijos programa, per kurią kūnas turėtų apsivalyti. Tuo tikslu dvi savaites reikia gerti organizmą valančių arbatų ir vakarais tepti kūną aliejais.

Mityba. Ji turi būti švelni, subalansuota. Ajurvedos išmanytojų teigimu,  žmogus kasdien turėtų pajusti šešis skonius – saldų, sūrų, rūgštų, kartų, gaižų ir aštrų, ir tarp jų turi būti pusiausvyra. Tinkamiausias, vadinamasis garbingas maistas, yra keturių rūšių: daržovės, vaisiai, pieno produktai ir grūdinės kultūros. Rekomenduojama atsisakyti vadinamųjų smurto objektų – mėsos, žuvų, kiaušinių, kurie skatina nerimastingumą. Be to, ajurveda nerekomenduoja valgyti vakarykščio (t. y. vakar virto ar kepto) maisto, nes nuo jo organizme atsiranda toksinų, užteršiamas kraujas ir žmogus nuolat jaučiasi pavargęs. Nerekomenduojama valgyti po 18 val. ar bent jau reikėtų nevalgyti likus 2 val. iki miego.

Švara. Ir moteris, ir vyras, parėję iš darbo ar iš kitur, turėtų nusimaudyti, kad nuplautų iš lauko parsineštas neigiamas emocijas.

Miegas. Miegoti rekomenduojama eiti 21–22 val., nes 21–24 val. atsikuria miegančio žmogaus psichinės jėgos, nurimsta nervų ir imuninė sistemos. Einant miegoti vėliau, šios galimybės prarandamos ir kitą dieną trūksta jėgų.

Planavimas. Tėvai, užuot sakę, kad  jiems nesvarbu, ar gims berniukas, ar mergaitė, turėtų galvoti apie tai, ko nori susilaukti. Be to, jiems vertėtų aptarti, kaip kūdikis turėtų atrodyti, kokias charakterio savybes turėti, net ir tai, kuo jis galėtų būti užaugęs. Tai suplanavus, didesnė tikimybė prisišaukti sielą, turinčią savybių, kurios tėvams atrodo svarbios.

 

Kai ateina metas

Vaikeliui pradėti labai svarbi tinkama diena ir tinkama aplinka. Šiam įvykiui skirtą dieną reikėtų nesinervinti. Moteriai tądien geriau nė neiti į lauką, kad visiškai nepatirtų nerimo. Reikalinga labai rami vieta, tad, jeigu turite kitų vaikų, gyvenate kartu su tėvais ar naminiais gyvūnais, reikia iš anksto pasirūpinti, kad jie nesukliudytų. Derėtų išjungti televizorių, telefoną, kompiuterį. Neramu bus ir tada, jeigu už lango siaus liūtis, audra. Gerai protą nuramina maldos ar mantros. Netinka būti ne tik išgėrus, rūkius, bet ir prisivalgius.

Lova gali būti papuošta žiedlapiais, kambarys – kvepiantis kvapiaisiais eteriniais aliejais, smilkalais (tik reikia vengti kvepalų, pagamintų spirito pagrindu, nes jie gali pritraukti sielas tų, kurie mėgdavo išgerti). Taigi kūdikio atėjimui reikia pasiruošti kaip šventei. Būtina užmiršti visus nesutarimus ir tiesiog džiaugtis vienam kitu.

Po lytinio akto vyras ir moteris turi apie 30 min. pagulėti, sakydami vienas kitam švelnius žodžius, atgauti jėgas, paskui – nusimaudyti.

Jeigu iš karto pastoti neišeina, vėl bus reikalingas susilaikymas – dar kartą bandyti bus galima po mėnesio, vėliau – vėl po mėnesio.

 

Tinkamos ir netinkamos dienos

Vaikelio atėjimo dieną reikia pasirinkti, atsižvelgiant į kalendorių ir į moters mėnesinių ciklą. Jos vaisingos dienos turi nesutapti su astrologiškai nepalankiomis dienomis.

Pati tinkamiausia diena pastoti – šešta diena pasibaigus mėnesinėms, kai ir yra didžiausia tikimybė pradėti vaiką, nes paprastai tuomet įvyksta ovuliacija. Kad gimtų berniukas, palankios yra šešta ir aštunta diena po mėnesinių, o kad mergaitė – septinta ir devinta diena.

Astrologiškai netinkamos dienos vaiką pradėti būna du kartus per mėnesį, tai vienuolikta jaunaties ir vienuolikta pilnaties dienos, taip pat netinka saulės ir mėnulio užtemimo dienos.

Palankios savaitės dienos yra pirmadienis, trečiadienis, ketvirtadienis ir penktadienis. Norint berniuko, palankios yra porinės savaitės dienos, mergaitės – neporinės.

Tinkamiausias paros laikas pastoti – nuo 21 val. iki vidurnakčio ir nuo 3 val. nakties iki saulėtekio. Negalima santykiauti saulėlydžio metu, iki 21 val., nes tai vadinamasis dvasių laikas, ir į šeimą gali ateiti vaikas „šmėklos sąmone“ – pvz., sergantis epilepsija ar turintis psichikos sutrikimų.

 

Pakviesti, bet nepriimti?

Ajurveda turi įdomų paaiškinimą, kodėl kartais vaikelio trokštančioms poroms nepavyksta jo susilaukti. Į kiekvienus lytinius santykius, ir tuomet, kai pora vaiko neplanuoja, atsiliepia siela, kuri norėtų užgimti. Tačiau žmonės dažnai jos nepriima. Tai galima palyginti su situacija, kai jūs į namus pasikviečiate svečių, šie ateina, tačiau jūs jų neįsileidžiate. Tad jie pasisukioję išeina. Netrukus juos kviečiate vėl, jie galbūt ryžtasi ateiti, o jūs jų vėl nepriimate. Kitą kartą jie tikrai neateis.

Taip ir su vaikelio gimimu – jeigu dešimt metų gyvenote lytinį gyvenimą, bet vaikelio nenorėjote, tai jį pradėjus kviestis šis gali ilgai nesirodyti. Taigi tiems, kurie nori kūdikio, bet jo nesulaukia, patariama susitvarkyti savo gyvenimą, apsivalyti, pradėti melstis, atgailauti – ir, tinkamai pasiruošus, jis ateis. Buvo ne vienas atvejis, kai, pradėję laikytis ajurvedos principų, žmonės, negalėję susilaukti vaikelio, susilaukė jo, ir ne vieno.