Emigracijos mastai auga, todėl nenuostabu, kad per aštuonerius metus net apie keturis kartus padidėjo kitose šalyse gimusių lietuviško kraujo turinčių mažylių. Belieka tik pasidžiaugti, kad dauguma tėvų nori, jog jų mažieji būtų Lietuvos piliečiai.
Ar gausiu pašalpą?
„Skolos už namo paskolą tapo nebepakeliamos, todėl vyras nusprendė išvykti keleriems metams padirbėti į Angliją. Aš laukiuosi, todėl iki motinystės atostogų likau Lietuvoje, nes dar dirbu. Gimdyti nusprendžiau vykti į Angliją, nes noriu, kad tėtis šalia mažylio būtų nuo pirmos gyvenimo akimirkos. Kokios man priklausys išmokos už vaiką, jei išeisiu vaiko priežiūros atostogų, kol jam sukaks treji metai, tačiau didesnę dalį laiko praleisiu ne Lietuvoje? Ar norėdama gauti išmokas ir susitvarkyti visus būtinus dokumentus privalėsiu grįžti į Lietuvą?“ – klausia Ineta.
Būtina atitikti reikalavimus
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų, nesvarbu, kur jūs gimdysite (Lietuvoje ar Anglijoje), jūs turite teisę gauti visas Lietuvoje skiriamas pašalpas už mažylį. Žinoma, jeigu atitiksite visus šioms išmokoms gauti keliamus reikalavimus (esate apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei iki atostogų turėjote reikiamą stažą). Tokiu atveju nėštumo ir gimdymo atostogų metu jums bus skiriama 100 proc. jūsų uždarbio dydžio motinystės pašalpa. O atostogų vaikui prižiūrėti metu bus mokama pašalpa, kurios dydis priklausys nuo jūsų sprendimo (100 proc. – jei rinksitės vienerius metus atostogų, ir 70 bei 40 proc. – jei dvejus).
Dvigubų išmokų negausite
Pašalpos visais atvejais mokamos pagal tos valstybės, kurioje asmuo yra apdraustas (nesvarbu, kurioje valstybėje tuo metu gyvena) teisės aktus. Taigi jeigu jūs iki gimdymo dirbote Lietuvoje, šios šalies mokamas pašalpas ir gausite.
Be jau minėtų pašalpų, yra galimybė gauti ir išmokas šeimai. Reikalavimai šeimos išmokai gauti kiekvienoje valstybėje yra skirtingi. Pavyzdžiui, vienose valstybėse jos gali būti skiriamos vien dėl to, kad vaikas čia gyvena, kitose valstybėse tik įvertinus visos šeimos pajamas, vaikų skaičių ir pan. Lietuvoje vadinamieji vaiko pinigai mokami ne visiems – tik šeimoms, turinčioms nedideles pajamas. O štai gyvenantieji Anglijoje vaiko pašalpą gali gauti nepaisant šeimos pajamų. Vaiko pašalpos Anglijoje mokamos tėvams arba globėjams už vaikus iki 16 metų (arba iki 20 metų, jei dar mokosi).
Kreipdamasi dėl minėtos pašalpos jūs privalote įrodyti, kad turite teisę ją gauti (t. y. jūs gyvenate ir dirbate šioje šalyje). Kadangi jūsų vyras dirba Anglijoje, jūsų šeima turės teisę gauti anglišką vaiko pašalpą.
Jei bandysite gudrauti
Kartais tėvai bando gudrauti ir pasinaudoti dviejų valstybių išmokomis. Neslėpsime – kai kuriems tai pavyksta, nors tokie dalykai yra draudžiami. O Anglijoje pašalpų skyrimo tvarka dabar ypač sugriežtinta. Ir nors baudžiamoji byla jums negrės, paaiškėjus, kad jūs neteisėtai gaunate dviejų valstybių mokamas išmokas, teks ne tik grąžinti vienos valstybės išmokėtus pinigus, bet dar ir sumokėti baudą. O kur dar melagio ir nepatikimo žmogaus etiketė… Taigi vertėtų apsiskaičiuoti iš anksto, kurios šalies pašalpas jums naudingiau gauti.
Grįžti į Lietuvą nebūtina
Prašymą skirti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą gyvenantieji užsienyje gali pateikti per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (https://gyventojai.sodra.lt/) arba atsiųsti paštu (prašymo forma yra „Sodros“ interneto svetainėje). Dėl pašalpų skyrimo į „Sodros“ teritorinį skyrių gali kreiptis ir kitas asmuo (nebūtinai artimas giminaitis), tačiau šis privalo turėti notaro patvirtintą įgaliojimą. Todėl jei nepasitikite elektroninėmis paslaugomis ar paštu, nepamirškite pasirūpinti įgaliojimu iš anksto.
Norėdama gauti motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, turite ne tik pateikti prašymą ją skirti, bet ir pranešimą dėl pašalpos skyrimo arba darbdavio pasirašytą įsakymo dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo nuorašą, duomenis apie savo asmeninę sąskaitą (į kurią bus pervedama pašalpa) ir prašymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymo.
Vienkartinė pašalpa – visiems mažyliams
Nesvarbu, ar gimdysite Lietuvoje, ar kitoje valstybėje, kokio dydžio bus jūsų šeimos pajamos – jūsų mažyliui bus skiriama vienkartinė pašalpa (šiuo metu – 1430 Lt). Norintieji ją gauti per dvylika mėnesių nuo mažylio gimimo turi kreiptis į savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių arba seniūniją (pagal šeimos arba vieno tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei tokios nėra – į savivaldybę, kurioje gyvena). Jei visus metus atvykti į Lietuvą neketinate, tai už jus gali padaryti ir kitas žmogus, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą. Internetu galimybės susitvarkyti kol kas nėra.
Prireiks lietuviško gimimo liudijimo
Atkreipiame jūsų dėmesį – paduodant prašymą dėl minėtų pašalpų skyrimo Lietuvoje būtinas ne tos šalies, kurioje gimdėte, bet lietuviškas mažylio gimimo liudijimas.
Norintieji jį gauti turi vaiką registruoti civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvoje. Tam reikia pateikti šalies, kurioje gimdėte, tam tikrų institucijų išduotą dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą. Šis dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (APOSTILLE) ir išverstas į lietuvių kalbą.
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus specialistai patikino, kad norėdami gauti lietuvišką mažylio gimimo liudijimą jūs neprivalote vykti į Lietuvą. Tą galite padaryti kreipdamiesi į šalies, kurioje šiuo metu gyvenate, konsulinę įstaigą arba parašę kitam asmeniui notaro patvirtintą įgaliojimą. Tik turėtumėte žinoti – kreipimasis į konsulinę įstaigą jums kainuos brangiau nei mažylio registravimas Lietuvoje, o ir pats dokumento išdavimo procesas užtruks ilgiau. Tuo tarpu Lietuvoje kūdikėlio registracija kainuoja tik 21 Lt, o procedūra tetrunka, kol užpildomi visi reikalingi dokumentai.
Ar turės dvigubą pilietybę
„Esu Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau šiuo metu gyvenu Vokietijoje. Laukiuosi vaikučio. Su jo tėčiu, kuris yra Vokietijos pilietis, mes nesusituokę. Ar yra skirtumas, kurioje šalyje gimdysiu, jei norėčiau, kad jis turėtų Lietuvos pilietybę? O gal jis gali turėti dvigubą pilietybę?“ – domisi Kotryna.
Remiantis LR pilietybės įstatymu, vaikas, kurio abu tėvai arba vienas jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimdamas įgyja ir mūsų šalies pilietybę. Ir visai nesvarbu, ar jis gimė Lietuvoje, ar už jos ribų. Pilietybė visuomet įrašoma registruojant mažylio gimimą arba į jo gimimo faktą patvirtinantį dokumentą.
Anot Migracijos departamento prie VRM specialistų, jeigu lietuviško kraujo turintis mažylis gimsta ne Lietuvoje ir gimdamas įgyja kitos valstybės pilietybę (o taip nutinka gimstantiems Vokietijoje), jis gali įgyti dvigubą pilietybę. Vokietijoje gimęs mažylis gali būti registruojamas tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje, kreipiantis į gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą arba į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.
