Jau visi turbūt žinome, kad dauguma mažylių, pasigavę virusą pirmą kartą, suserga, nes jų imuninė sistema nepajėgi jo iš karto įveikti: paprasčiausiai, nepažinusi viruso, ji nebūna pagaminusi prieš jį ginklų – antikūnų. Antrą sykį jau yra kur kas didesnė tikimybė išlikti nesusirgus.
Kitas dalykas, dėl ko virusai greit plinta tarp vaikų, – tai jų atsainus požiūris į snargliuotą nosį, todėl virusas pagyvena ir ant rankų, ir ant rankovių (kuriais nusibraukiama nosis), ir ant žaislų, pieštukų bei pan. Čia jis pabūna gyvas apie pusvalandį ar net valandą – per tiek laiko darželyje tikrai atsiras ne vienas naujas viruso šeimininkas.
Tačiau marios slogų ir kosuliukų reiškia, kad ateityje vaikas sirgs mažiau. Net mokslininkai tai patvirtina: vaikai, kurie dažnai peršaldavo darželyje, rečiau sirgo pradėję lankyti mokyklą. Spėjama, dėl to, kad imuninė sistema būna išmokusi kovoti su mikrobais. Vokiečiai neseniai atliko tyrimą, patvirtinusį, kad kūdikiai, kurie iki pirmojo gimtadienio nors kartą sirgo peršalimu, rečiau iki 7 m. amžiaus sirgo astma.
Daliai tėvų kyla klausimas – jei taip, tai gal ir saugoti vaiko nuo peršalimų nereikia? Reikia, nes lazda gali atsisukti kitu galu: pervargusi imuninė sistema būna nepajėgi kovoti su liga, todėl paprasta ligelė gali greit virsti sunkia. Vadinamajame imuninės sistemos treniravimo procese turi būti pusiausvyra. Sunkiai sirgęs ir ilgai sveikęs vaikas gali būti labai silpnas, jo imuninė sistema – nualinta, tad jį vėl gali „pargriauti“ menkiausias virusas. Dažnos ligos tikrai nėra imuniteto stiprinimas, veikiau – rimtas silpninimas.
Gerai pažįstami simptomai
Paprastas peršalimas paprastai trunka nuo 6 iki 14 dienų – ilgiau, nei dauguma tėvų mano. Labiausiai užkrečiami vaikai būna pirmąsias 3 dienas, tačiau draugą užkrėsti įmanoma ir dar prieš išlendant bet kokiems simptomams, ir jau praėjus 2 savaitėms. Beje, daug kas priklauso nuo jo imuninės sistemos.
* Skauda gerklę. Dažnai tai būna pirmasis peršalimo požymis, trunka 5–9 dienas.
* Varva nosis. Prasideda antrą trečią dieną, trunka 7–14 dienų.
* Kosulys. Prasideda daugmaž ligai įpusėjus ir užtrunka iki 3 savaičių.
* Temperatūra. Pirmas kelias dienas gali užkilti iki 38–39 °C. Jei trunka ilgiau, būtina pasirodyti gydytojui.
Žinomos taktikos: padės ar ne?
Plauti rankas: Teorija: lengviausia pasigauti virusą rankomis ir nunešti jį iki nosies ar akių. Ar padės? Taip, bet tik tuomet, jei plausite rankas su muilu ir ilgai – apie pusę minutės. Virusai nusiplauna, bet nelengvai. Efektyvus ir dezinfekuojamasis skystis.
Užsidengti burną kosint. Teorija: milijonai peršalimo virusų išskrieja į orą sučiaudėjus ar sukosėjus. Ar padės? Taip, nes šie virusai nelabai toli keliauja oru, užsikrėsti tiesiogiai įmanoma nebet kažkam nusikosėjus tiesiai į veidą. Todėl, jei žmonės kosi į servetėlę ar ranka užsidengia burną, greičiausiai neužsikrėsite net poliklinikos koridoriuje.
Daug prisirengti žiemą. Teorija: peršalti galima tiesiog sušalus. Ar padės? Suprantama, nereikia vaiko vestis kone nuogo, tačiau ir papildomas megztinis nuo ligos neišgelbės. Buvo atliktas štai koks tyrimas: tuo pačiu virusu buvo bandoma užkrėsti dvi grupes – viena jų buvo peršlapusi ir sušalusi, kita – sausai ir šiltai apsirengusi. Nors sušalusieji jautėsi kur kas nemaloniau, susirgo vienodas procentas žmonių iš abiejų grupių.
Apsieiti be bučkių. Teorija: burnoje esantys virusai gali užkrėsti kitą žmogų. Ar padės? Tyrimai parodė, kad bučiavimasis – nelabai efektyvus būdas virusams perduoti, galbūt todėl, kad norint užsikrėsti jie turi patekti į nosį ar akis. Vis dėlto kai kurie mikrobai, pavyzdžiui, streptokokinę anginą sukeliančios bakterijos, puikiausiai perbėga kitam žmogui bučkio metu.
5 įsisenėję mitai apie peršalimus
1.Greičiau pasveikti padės antibiotikai. Netiesa – peršalimus sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia, o antibiotikai žudo bakterijas.
2.Žalios išskyros reiškia, kad vaikui sinusitas. Netiesa – ir paprasto peršalimo eigoje dažniausiai būna tokia fazė, kai nosies išskyros pageltonuoja ar pažaliuoja.
3.Peršalimo metu sveika pabadauti. Netiesa – vaikui labai svarbu valgyti, kad kūnas turėtų stiprybės kovoti su infekcija. Kita vertus, jei mažylis kelias dienas neturi apetito, per daug nesijaudinkite. Svarbiausia, kad jis pakankamai gertų, mat sloguojant ir turint temperatūros greitai dehidratuojama.
4.Reikia bet kokiais būdais slopinti kosulį. Netiesa – kosulys yra apsauginis organizmo mechanizmas, kuris pašalina gleives iš kvėpavimo takų. Venkite kosulį stabdančių vaistų, nebent kosulys tikrai per daug varginantis ir tą daryti rekomenduoja gydytojas.
5.Žolelės, vitaminai, mineralai įveikia peršalimą. Netiesa – neįveikia, nebent šiek tiek padeda įveikti. Mokslininkai nuodugniai ištyrė vitamino C, ežiuolių, cinko poveikį virusams, ir rezultatai buvo nuviliantys.
Šlapi būdai geriau pasijusti
Skysčiai ir gleives skystinantys vaistai. Norint geriau pasijusti, reikia išplauti iš organizmo virusus ir jų pagaminamus toksinus. Tai 
tiesiogine prasme padaryti padeda skysčiai, o jų reikia gerti daug. Be pakankamo kiekio skysčių nepasigamins ir gleivių, kurių reikia organizmui apsivalyti. Sergantis vaikas dažniausiai karščiuoja, o kai karščiuoja, tai ir prakaituoja, ir padažnėja kvėpavimas – taip prarandama daug skysčių, gleivės tirštėja, todėl sunku jas atkosėti. Kad gleivės lengviau pasišalintų, reikia, kad jos būtų pakankamai skystos, – tai vėlgi susiję su išgeriamais skysčiais, tiksliau, jų kiekiu. Taip pat padėti gali gleives skystinantys vaistai.
Inhaliacijos. Jų veikimas dvejopas. Pirma – sudrėkinamos ir suskystinamos gleivės. Antra – dezinfekuojama, mažinamas gleivinės paburkimas bei atveriami kvėpavimo takai. Tai ypač svarbu mažiukams, nes jų gleivinė itin linkusi burkti, o patys bronchai linkę spazmuoti. Tiesa, jei kvėpuojama karštu garu virš garuojančio puodo, inhaliacija bus mažiau efektyvi, nes toks garas yra stambus ir toliau nosiaryklės nepatenka. Veiksmingiau naudoti inhaliatorius, kurie susmulkina garą, mat tada jis patenka giliau į kvėpavimo takus. Be to, aparatas gali skleisti vėsų, o ne karštą garą: šiluma kartais nemažina gleivinės paburkimo, o kaip tik jį skatina, todėl mažiausiems gali netikti.
Drėkintuvas. Drėkinimas sugaudo ir nusodina mikrobus (taip pat dulkes, alergenus), todėl jų mažiau sklando ore. Drėgnas patalpos oras mažiau išdžiovina gleivines, todėl jos lengviau apsivalo. Šiltas oras šildymo sezono metu – tai sausas oras, nuo kurio greitai išdžiūsta nosies ir burnos gleivinė, susidaro sąlygos patekti mikrobams, didėja pavojus susirgti viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimu. Nepamirškite, jog drėkinti reikia ne tik sergant. Geriau tuo pasirūpinti dar nesusirgus – kad ir nesusirgtum.
