Pirmieji žingsniai
Kai vaikas, net jeigu jis nėra visai mažas, pradeda naudotis internetu, tėvai ar kiti artimieji turėtų visą laiką būti šalia, patarti ir žiūrėti, kaip jam sekasi. Tai tikrai svarbu – tėvai dažnai nelinkę į ten esančią informaciją žiūrėti kaip į rimtą grėsmę, tačiau vaiką netinkamas turinys gali tikrai smarkiai išgąsdinti ar turėti kitokio neigiamo poveikio.
Maži vaikai patys tyčia nepradeda landžioti po erotinius ar smurtą rodančius puslapius, bet neretai jie ten, kur nereikia, patenka tarsi netyčia, paspaudę rėksmingus reklaminius „banerius“. Taip pat vaikas nedvejodamas gali paspausti nuorodą, leidžiančią parsisiųsti kažką neaiškaus. Neretai mažuosius „prigauna“ ir kompiuteriniai žaidimai, kuriuos iš pradžių galima žaisti nemokamai, o vėliau paprašoma susimokėti tikrais tėvelių pinigais už naujus virtualius lėlės drabužėlius ar galimybę dalyvauti automobilių rungtynėse…
Kai vaikas naudotis internetu jau pramokęs, verta sutarti, kad savarankiškai jis gali naršyti jau pažįstamose internetinėse svetainėse. Tam labai praverstų jūsų kartu sudarytas rekomenduojamų svetainių sąrašas. Jei mažasis internautas užsimanys kažko naujo – turės to ieškoti kartu su jumis.
Ar nebus per daug?
Nurodymas, kad vaikas per dieną internetu naudotis gali ne ilgiau nei 30 ar 60 minučių, gali skambėti pernelyg kategoriškai. Juolab kad vienas tik žaidžia „šaudymus ir gaudymus“, o kitas ieško informacijos apie delfinus ar dinozaurus ir ją perrašo į savo kuriamą knygelę. Taigi geriau ne skaičiuoti minutes, o pagalvoti, ar sūnus arba dukra, be kompiuterio, užtektinai laiko skiria kitai veiklai – „tradiciniams“ žaidimams, buvimui lauke, bendravimui su draugais.
Praverčia ir bendros naudojimosi internetu šeimoje taisyklės, kurias suaugusieji turėtų aptarti kartu su vaikais. Taisyklių punktai gali būti, pavyzdžiui, tokie:
- Norint sėstis prie kompiuterio, privalu atsiklausti mamos leidimo;
- Nereikia lankytis naujose interneto svetainėse ar žaisti naujų žaidimų, neatsiklausus tėvelių;
- Savo prisijungimo vardus ir slaptažodžius galima pasakyti tėvams, bet negalima išduoti niekam kitam;
- Negalima internetu nepažįstamiems žmonėms rašyti apie save, pavyzdžiui, nurodyti savo pavardės, adreso ar telefono numerio;
- Reikia pasakyti tėvams, jeigu kompiuterio ekrane pamatai ar perskaitai kažką keisto, liūdno ar įžeidžiančio;
- Internetu naudotis galima tik tada, kai į vietą sudėti žaislai, paruoštos pamokos ir kt.
Žaidimai – ne visuomet blogai
Kompiuterinius žaidimus vaikai be galo mėgsta, be to, iš jų tikrai gali gauti naudos. Žaidimai gali lavinti vaikų loginį mąstymą, greitą reakciją, atmintį, drausmingumą (juk reikia paisyti nustatytų taisyklių), kūrybiškumą, ugdyti savarankiškumą. Nėra pagrįstų įrodymų, kad smurtiniai žaidimai didina vaikų agresyvumą.
Ant pardavinėjamų kompiuterinių žaidimų dėžučių paprastai būna nurodyta, kokio amžiaus vaikams jie tinka. Tai žymima ženklais 3+, 7+, 12+, 16+. Kai vaikas sako žaidžiantis, tėvai, kaip jau minėta, turi pasidomėti, ką būtent jis veikia.
Tėvai gali kontroliuoti
Yra įvairių kompiuterinių turinio filtravimo programų, kurias pasitelkus tėvams nesunku kontroliuoti, kiek laiko vaikas naudojasi internetu, arba padaryti taip, kad tam tikru dienos metu, pavyzdžiui, grįžęs iš mokyklos, jis negalėtų prisijungti prie interneto. Taip pat galima pasirinkti nustatymus – tuomet žinotumėte, kokiuose puslapiuose naršo jūsų vaikas, arba galėtumėte jam visiškai neleisti patekti į tam tikro pobūdžio interneto svetaines (sakykim, į socialinius tinklus, pažinčių svetaines ar naujienų portalus).
Netgi yra galimybių pasirinkti tokius kompiuterinės filtravimo programos nustatymus, kad matytumėte visą informaciją, kurią vaikas kelia į socialinius tinklalapius, ir galėtumėte perskaityti jo susirašinėjimų tekstus!
Štai keli pavadinimai programų, leidžiančių kontroliuoti ar blokuoti vaiko naudojimąsi internetu – „K9“, „Parental Controls“ (ši programa būna įdiegta visose „Windows 7“ ir „Windows Vista“ operacinių sistemų versijose), „Norton Online Family“, „OpenDNS“.
Išsamias rekomendacijas, kaip naudotis šiomis turinio filtravimo programomis, rasite svetainėje http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/adult/pasinaudokite . Remiantis čia pateikiamais nurodymais, neturėtų būti sunku pasirinkta programa pasinaudoti ir mamai, kurios naudojimosi kompiuteriu žinios gana menkos.
Ar vaiko nuotraukoms vieta internete?
Konsultuoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyr. specialistas Alfredas Bulotas: „Teoriškai teisė į vaiko iki aštuoniolikos metų amžiaus nuotraukas priklauso jo tėvams ir jie gali jas naudoti savo nuožiūra. Vis dėlto, jeigu norite fotografuoti vaiką, galintį išreikšti savo nuomonę, ar dėti jo nuotrauką į internetą, reikia dėl to jo atsiklausti.
Jeigu ketinate į savo „Facebook’o“ ar kito socialinio tinklo paskyrą įkelti nuotrauką, kurioje jūsų dukrytė žaidžia su savo pussesere, jūsų sesers dukra, tai turėtumėte atsiklausti savo sesers sutikimo viešinti jos vaiko nuotrauką. Taip pat ir seneliai neatsiklausę savo vaikų neturėtų viešinti vaikaičių nuotraukų.
Jeigu svetimų vaikų nuotraukas ketinate įkelti ne į socialinį tinklą, o į oficialesnį interneto puslapį, tarkim, prašysite draugės vaikų pademonstruoti jūsų sukurtus rankdarbius, praverstų ir raštiškas tėvų sutikimas naudoti jų vaikų atvaizdus. Sutikimas padėtų tuo atveju, jei tėvai sugalvotų pareikšti: „Maniau, kad ta nuotrauka atrodys kažkaip kitaip. Dabar mums reikia kompensacijos už patirtą žalą.“ Raštiškas sutikimas dėl vaiko nuotraukos viešinimo gali būti rašomas laisva forma, svarbu, kad būtų tėvų parašas, jų ir vaiko vardas bei pavardė, data ir aiškiai įvardytas susitarimo objektas – kokia nuotrauka ir kur bus naudojama.
Vaikų darželiai paprastai tuo pasirūpina iš anksto ir, priimdami naujokus, duoda tėvams pasirašyti daugkartinį sutikimą, kad būsimų renginių ar kitokios veiklos nuotraukas galės viešinti.
Jeigu su savo vaiku dalyvaujate viešame renginyje, einate į spektaklį ar pan., kuris yra fotografuojamas ar filmuojamas, tai pagal įstatymus jūs vis dėlto galite pakliūti į bendrą vaizdą. Tačiau fotografuoti konkrečiai besišypsančio jūsų vaiko be jūsų sutikimo fotografas negali. Ir jeigu jūs viešoje vietoje būdami su vaiku pakliuvote į kadrą, bet jums tai nepriimtina, tai jūs turite teisę paprašyti, tarkim, internetinio portalo administracijos, kad nuotrauką iš interneto pašalintų.“
Internete – per amžius?
Kai kurie tėvai labai mėgsta kelti savo vaikų nuotraukas į „Facebook’ą“, o kiti mano, kad tai yra blogai. Netvirtinu, jog vaikų nuotraukas būtina slėpti nuo pašalinių akių, bet patariu prieš jas publikuojant gerai pagalvoti. Gali susiklostyti taip, kad dabar įkeltos mažylio, sėdinčio ant puoduko, nuotraukos net ir po penkiolikos metų vis dar bus internete. Tiesa, tiksliai atsakyti, ar taip tikrai nutiks, neįmanoma, bet yra manančiųjų, kad tai, kas pateko į internetą, liks jo paieškos sistemoje amžiams. Žodžiu, jeigu keliate savo vaiko nuotraukas į virtualią erdvę, geriau pasirinkite tokias, kurios nežemintų jo orumo ir po dešimties metų nesukeltų jo klasės draugų pašaipų.
Yra netgi manančiųjų, kad dėl vaikų nuotraukų internete kažkas juos nužiūrės ar kažkokiu būdu išvilios pinigų, tačiau labai abejotina, ar tokia grėsmė reali. O tai, kad tos nuotraukos neteisėtai gali atsirasti reklamoje ar kitose interneto svetainėse, tikrai realu – instancijos gauna su tuo susijusių skundų.
Kai kurie šiuolaikiniai vaikai nuo mažumės moka savo nuotraukas į internetą įkelti patys. Tokiu atveju jūs turite teisę savo atžalai liepti tą nuotrauką pašalinti – teisę „cenzūruoti“ turėsite tol, kol jam sueis aštuoniolika metų. Galiausiai, jeigu liepiate vaikui tai padaryti, o jis nepaiso, galite kreiptis į to internetinio tinklalapio administraciją, prašydami, kad nuotrauka būtų pašalinta (tiesa, ne visi skuba į tokius prašymus atsižvelgti).
Ar yra apsauga nuo pačių vaikų?
Įvairiose Europos šalyse atliekami tyrimai rodo, kad beveik trečdalis vaikų mobiliaisiais telefonais ima naudotis anksčiau, nei išmoksta kalbėti! Žinoma, visko jie tėvų išmaniuosiuose prispaudinėja… „Mažuosius ypač domina mygtukai, spalvos, šviesos – pasaulį jie pažįsta per jutimus, sparčiai vystosi jų smulkioji motorika“, – teigia vaikų psichologė Goda Juškėnienė. Ir neduoti tokio puikaus žaislo į rankas – ne išeitis.
Daugelyje naujausių mobiliųjų modelių, yra tokia vaikų režimo funkcija: nustačius ją, tėvų duomenys liks saugūs tarsi po devyniais užraktais, tad direktorius nebegaus keistų žinučių, banko slaptažodžiai liks nepakeisti, o nuotraukos ir dokumentai neištrinti. Į tokias kurioziškas situacijas, mažyliui pasinaudojus telefonu, yra patekęs ne vienas tėvelis.
Beje, vaikų režimo funkcijos telefonuose būna itin spalvingos ir gausiai animuotos. Specialiai vaikams sukurtos vaizdo kameros, piešimo, karaokės, nuotraukų galerijos ir vaizdo grotuvo programėlės yra linksmos, tačiau ne primityviai paprastos. Mažiesiems mobiliųjų technologijų vartotojams teks pasitelkti savo sumanumą ir tik tada patirti atradimo bei kūrybos džiaugsmą.
