Šešerių vaikas alergiškas pavasarį žydintiems augalams. Alergija nėra smarkiai išreikšta, tad rimtesnio gydymo gydytojai neskiria. Skaudama širdimi vaiką gražiomis dienomis stengiamės laikyti namuose, kai grįžta iš lauko, visad perrengiame ir liepiame praustis, butą vėdiname tik per lietų… Ką dar galima padaryti? Ar tiesa, jog gali padėti ir gerųjų bakterijų vartojimas?
Iš tiesų tiems, kuriuos kamuoja alergija žiedadulkėms, labiausiai padeda jų vengimas. Be jūsų minėtų higienos priemonių, naudinga ir grįžus iš lauko plauti nosytę jūros vandeniu, kas vakarą trinkti galvą, kad žiedadulkių nenusėstų ant pagalvės. Vaiką geriau rengti natūraliais drabužiais, nes sintetiniai sukuria elektros krūvį, o šis pritraukia žiedadulkes. Žinoma, nederėtų skalbinių džiovinti lauke ar balkone.
Yra duomenų, kad alergiškiems žmonėms būtų naudingos ir gerosios bakterijos (probiotikai). Pavyzdžiui, Suomijoje buvo atliktas tyrimas su nėščiosiomis ir kūdikiais, aiškinantis gerųjų bakterijų ir alergijos santykį. Mamos, kurioms buvo padidėjusi alergijos rizika, paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius gėrė probiotikų, vėliau jų vartojo ir jų kūdikiai. Iki dvejų metų šie vaikai perpus rečiau sirgo alergija maistui. Tiesa, šis tyrimas dar neatsakė į klausimą, ar vėliau jie bus mažiau alergiški žiedadulkėms, bet galima daryti tokią prielaidą, nes būtent alergiškus maistui vaikus paaugus dažnai pradeda kamuoti alergija žiedadulkėms.
Alerginės organizmo ligos yra iškreipta organizmo imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas, laiške aprašomu atveju – į žiedadulkes. Žarnynas yra vienas didžiausių organizmo imuninės sistemos organų. Nuo jo veiklos, o kartu ir nuo jo mikrofloros priklauso ne tik geras virškinimas, bet ir viso organizmo imuninės sistemos tinkamas funkcionavimas.
Tad jeigu žarnyno bakterijų pusiausvyra yra pakrikusi (taip gali nutikti dėl antibiotikų vartojimo, dėl į organizmą patekusių cheminių medžiagų, dėl viduriavimo, netgi dėl streso), imuniteto reakcija į alergenus gali būti audringesnė.
