Pirmas dublis: tarp gėlių ir baltos mišrainės
Taip, ši diena yra mūsų, mamų, ir per ją mes esame pagerbiamos už tai, kad esame tokios rūpestingos, mylinčios, kantrios, švelnios, lieknos ir visaip kitaip nuostabios. Visi mums už tai dėkoja ir mumis džiaugiasi, na, o mums belieka dėkoti už sveikinimus, priiminėti dovanas ir siuntinėti visiems oro bučinius. Po tokios nuostabios dienos atgavus jėgas bus lengviau vėl kibti į sauskelnių keitimą, košių virimą ir kamuoliuko mėtymą.
Deja, šitokio nuostabumo diena pas daugelį mamų neateina – nėra to sveikintojų ir gerbėjų būrio. Gėlę tėtis nupirks tik tada, jeigu įdienojus sumanys eiti į parduotuvę dešros ir marinuotų agurkų, o vaikas jau vakar įteikė savo darželyje pieštą atviruką, nes supainiojo dienas.
Tad jeigu šventė neateina savaime, teks jos atėjimu rūpintis pačiai. Bet pradėjus rimtai tuo rūpintis, visas pusdienis gali nepastebimai pralėkti virtuvėje, kepant vištą, tortą ir taisant baltą mišrainę.
Antras dublis: su draugėmis ir knyga
Įvedus į „Google“ klausimą „Kaip švęsti Motinos dieną?“, vienas atsakymų byloja štai ką: „Motinos dieną mamos norėtų švęsti be vaikų.“ Taip pavadintoje žinutėje rašoma: „Didžiosios Britanijos mamytėms geriausia dovana Motinos dienos proga būtų galimybė pailsėti nuo savo vaikų ir kasdienių rūpesčių jais. 22 proc. motinų prisipažino, kad labiausiai džiaugtųsi, jei joms būtų suteikta galimybė tą dieną praleisti be savo atžalų (…). Tik 11 proc. motinų teigia, kad geriausia dovana joms būtų kartu su vaikais praleistas laikas.“
Čia tai bent – net nebūčiau drįsusi pamanyti, kad šią dieną galima praleisti be vaikų. Bet jeigu internete rašo, jog tokia galimybė yra, vadinasi, ji yra… Pabėgčiau sau iš namų, kol dukros dar miega, prasieičiau paupiu, užsukčiau į kokį prekybos centrą ir nusipirkčiau ką nors gražaus. Po to susitikčiau su draugėmis, pasėdėtume kavinėje, nueitume į kokį filmą (svarbu tik, kad jis nebūtų vaikiškas). Po to dar paskaityčiau knygą, ir būtų tikrai puiki diena. Na, bet Motinos diena turi būti susijusi su vaikais…
Trečias dublis: pati geriausia mama
Kažkokiame žurnale teko skaityti tokią gražią idėją: reikia leisti vaikui per Motinos dieną daryti tai, ką jis nori ir jį visaip lepinti, kad tikrai pasijustumei esanti gera mama. Bėda ta, kad pasiūliusi vaikams daryti, ką panorės, smarkiai rizikuoji. Veikiausiai visą dieną norės valgyti saldumynus, o į lauką mergaitės norės eiti vien puošniomis vasarinėmis sukniomis, nors šalta ir tikrai reikia striukių. Striukes įsidėsiu į kuprinę ir motiniškai išsitrauksiu, kai jos jau kalens iš šalčio dantimis. Užtat, jeigu jos kur nors pamatys pražydusių kiaulpienių, nuskins ir man padovanos.
Tada turbūt teks porą trejetą valandų praleisti vaikų žaidimo aikštelėje, kol kiaulpienės nuvys, o puošnios suknios išsimurzins. Gal man tuo metu ant suoliuko pavyks paskaityti knygą… Bet kaip su vaikų norų pildymu tuomet, jeigu pareikalaus parduotuvėje nupirkti naują lėlių vežimėlį arba dviratį? Užsimanys riedučiais lėkti nuo kalno arba atidaryti maudymosi sezoną? O grįžusios namo likusį pusdienį leis prie kompiuterio ir visiškai nenorės važiuoti pas senelius, nors aš juk turiu pasveikinti savo mamą… Žodžiu, netrūksta rizikos, kad iš viską leidžiančios geros mamos virsiu pikta žiežula.
Tad kaip švęsti, kad visiems būtų gerai? Reikės pasiūlyti šeimai kartu nuveikti ką nors įdomaus ir visiems patinkančio. Vaikų „netyčia“ užklausiu, gal nori man pasakyti ką nors šventiško – kartais jos ir be progos gražių žodžių pažeria, tai gal apims įkvėpimas ir per Motinos dieną. Ir būtinai rasiu valandėlę laiko paskaityti kokią nors ne vaikišką knygą. O jeigu kam nors trūks torto ir baltos mišrainės, galės parsinešti iš parduotuvės.
