Į šiltuosius kraštus su kūdikiu?

Dažno lietuvaičio albume puikuojasi kūdikio nuotrauka, daryta Turkijos ar Egipto viešbučio baseine. O tokių kelionių skeptikai būna pavadinami net pavyduoliais. Tai kaip yra iš tikrųjų: kelionė į šiltuosius kraštus su kūdikiu ant rankų – džiaugsmas ar vargas?

 

kelione

Konsultuoja pediatrė Aurika Jurevičienė

Pirmi trys mėnesiai – adaptacinis laikotarpis, skirtas mamai ir mažyliui artimiau susipažinti vienam su kitu bei apsiprasti su juos supančia aplinka. Per tą laiką dažniausiai jau nusistovi šioks toks ritmas, o mama tampa ramesnė. Taigi skubėti pirkti lėktuvo bilietų vos grįžus iš gimdymo namų tikrai nevertėtų. Juolab vykti į šiltuosiu kraštus. Kūdikiui tai būtų tiesiog per didelis krūvis.

Karščio spąstai. Nepamirškime – nesame pietiečiai, todėl net ir su pusmetinuku šiltieji kraštai nėra pats geriausias pasirinkimas. Kūdikiai, esant aukštai temperatūrai (o juk į tokius kraštus būtent saulės spindulių gaudyti važiuojame), gali greitai perkaisti net ir būdami pavėsyje. Jau ir lietuviškos vasaros kaitra yra gana didelis krūvis kūdikio kraujotakai. Vaikai (o juo labiau – kūdikiai) yra labai jautrūs dehidratacijai, t. y. skysčių netekimui, kuris gali sutrikdyti kraujotaką. Greitai dehidratuojama tiek esant aukštai aplinkos temperatūrai, tiek skrydžio metu. Tuomet, paprastai kalbant, sutirštėja kraujas, apsunkinama širdies, inkstų veikla, taip pat galimas ir termoreguliacijos centro sudirginimas, o tai reiškia, kad mažylis gali sukarščiuoti, beje, tai dar labiau padidintų skysčių netekimą. Organizmo apsivalymas sutrinka, jame atsiranda ketoninių medžiagų perteklius, o tai gali sukelti vėmimą ir temperatūros pakilimą. Taip „užsiveda“ ydingas ratas, iš kurio išeiti galima tik atkūrus ir palaikant skysčių pusiausvyrą.

Aklimatizacija. Jeigu namuose vis tiek nesisėdi, tuomet rinkitės poilsį savo klimato zonoje, kur nebus nei per karšta, nei per šalta, nei per sausa, nei per drėgna. Taip mažylis išvengs aklimatizacijos, nereikės jam taikytis prie naujų klimato sąlygų. O už tai jis jums atsidėkos geriau miegodamas ir mažiau verkdamas. Per didelis klimato skirtumas smarkiai apkrauna mažą organizmą. Neturėtume pamiršti, kad aktyvi saulė ir karštis silpnina imuninę sistemą, todėl lengviau kimba įvairūs virusai, gali suaktyvėti nuosavos turimos infekcijos, pavyzdžiui, Herpes. Taip pat reikėtų vengti ir kondicionierių. O šiltuosiuose kraštuose būtent jie yra didžiausias išsigelbėjimas viešbutyje. Kenkia ne tik temperatūrų svyravimas, bet ir neretai užteršti jų filtrai, skleidžiantys daug infekcijų.

  Ligų pavojus. Užtenka tik įsėsti į lėktuvą, kad padidėtų infekcijos tikimybė – uždara erdvė, daug žmonių, slėgių kaita gali lemti ausų užgulimą, skausmą. Be to, ilgas skrydis džiovina gleivines, taip sumažindamas jų apsauginę funkciją.

Nuvykus į tolimą šalį, organizmas bando priprasti prie naujų klimato sąlygų ir išeikvoja labai daug energijos, todėl „pavargsta“, ir mažylis gali greičiau pasigauti virusų ar bakterijų. Taigi nereikėtų stebėtis, jei vaikui staiga pakilo temperatūra, jis tapo irzlesnis bei dirglesnis.

Pasikeitus ne tik aplinkai, bei ir maistui, gali išryškėti vadinamoji keliautojų diarėja, kuri būdinga tiek suaugusiesiems, tiek vaikams (beje, pastariesiems gali pridaryti daugiau bėdų). Tai nutinka dėl bakterijų kiekybinio ir kokybinio pasikeitimo. Dėl neįprastos skrandžiui mitybos mažylis gali suviduriuoti arba jam gali prasidėti alerginė reakcija. Todėl maistą kūdikiui reikėtų rinkti itin atidžiai, kad jis būtų kuo panašesnis į  valgomą namie. Ir jokiu būdu nerekomenduojame eksperimentuoti išbandant naujus produktus. Taigi geriausia į kelionę įsidėti savo įprasto maisto atsargų. Jei dar neatjunkėte vaiko, jokiu būdu to nedarykite prieš kelionę. Mamos pienas jos metu bus nepamainomas.

 

Sprendimo balsas – tėvų

Konsultuoja psichologė Rosita Pipirinė

Psichologams visai nė motais, ar tėvai su kūdikėliu ruošiasi vykti atostogų į šiltuosius kraštus, ar į amžino įšalo žemę. Svarbu jų patiriamos emocijos ir nusiteikimas.

Svarbiausia – laimingi tėvai. Turbūt ne kartą girdėjote posakį, kad tik laimingi tėvai gali užauginti laimingus vaikus. Ir tai nėra vien tik gražūs žodžiai. Net moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad vaikai neatlaiko tėvų neigiamų reakcijų bei emocijų, ir dėl to dažnai serga. Taigi prieš pirkdami lėktuvo bilietus visų pirma turite būti sąžiningi sau ir atsakyti į klausimą, ar jūs tikrai šios kelionės trokštate. Jei taip, tuomet kūdikis jums neturi būti kliūtis. Antraip (atsisakę dėl jo kelionės) jūs ant vaiko netiesiogiai pyksite, ir mažylis tą pajus. Tačiau jeigu dvejojate, jaučiate nerimą ir nesate tikri, kad jums nebus per sunku (tiek fiziškai, tiek psichiškai), geriau kelionę atidėti vėlesniam laikui, kai mažylis paaugs. Turite atminti, kad kelionės – ne tik malonūs potyriai, bet ir netikėtumų (kurie ne visada būna malonūs) virtinė. Jūs turite būti pasirengę viskam: ir lėktuvo vėlavimui, ir pasikeitusiam mažylio miego režimui, ir netgi dėl didelių permainų šoktelėjusiai jo kūno temperatūrai.

Nekeliaukite tik dėl vaikų. Neteisūs vykstantieji į tolimą šalį tik dėl vaikų, neva jiems ten bus šilta ir gera. Kūdikėliui dar nėra svarbu, ar jis gulės po palme, ar po lietuviška obelimi. Vaikams platesnių horizontų ir didesnių potyrių prireikia tik apie aštuntus–devintus jų gyvenimo metus, kai susiformuoja ilgalaikė atmintis ir iškyla žingeidumo poreikis. Kūdikiui svarbiausia, kad šalia jo būtų rami ir laiminga mama. Todėl negalima nei važiuoti, nei nevažiuoti tik dėl vaiko. Jis nėra šeimos karalius – tik jos tęsinys. Todėl spręsti, žinoma, atsižvelgdami į mažo žmogučio interesus, turi tėvai.

Be kūdikio – tik pusdieniui. Kas kita, kai tėvai nusprendžia išvykti į kelionę vieni, patikėję mažylį seneliams. Čia psichologai jau kategoriški – dar metukų neturinčio kūdikėlio palikti kelioms dienoms, o juo labiau – savaitei, negalima. Tokio amžiaus vaikas turi matyti mamą periodiškai – bent jau kas kelias valandas. Tam tikru laiku jos nesulaukus, į kūdikio pasąmonę įsirėžia suvokimas, kad mama mirė. Visa tai turės neigiamų pasekmių ateityje: vaiką lydės baimė ir nerimastingumas, o pasaulis bus traktuojamas labiau kaip blogas nei kaip geras, ir juo vaikas labiau nepasitikės, nei tikės. Bet juk jūs to savo mažyliui nelinkite, tiesa?