1 klaida
Nevisavertė mityba
Renkantis maisto produktus labai svarbu laikytis sveikos mitybos piramidės reikalavimų, t. y. valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų, o mažiau vartoti cukraus, saldumynų ir druskos. Maistas turėtų būti kuo įvairesnis, kad mažylis gautų visų jam būtinų vitaminų ir mineralų.
X Daržovės, vaisiai ir uogos – skaidulų šaltinis. Tai tarsi mūsų organizmo šluota, pagreitinanti maisto judėjimą žarnynu, palengvinanti virškinimą bei mažinanti riebalų įsisavinimą. Todėl būtina daržovių, vaisių ar uogų valgyti kasdien. Šie turėtų būti kuo įvairesnių spalvų, nes kiekviena spalva pasižymi vis kitokiais vitaminais ir mineralais. Be abejonės, naudingiausi yra termiškai neapdoroti vaisiai bei daržovės. Tačiau nereikėtų nurašyti ir virtų ar troškintų.
X Riebalai. Šiuolaikiniai dietologai labiau puola ne riebalus, o angliavandenius. Riebalai kiekvieno mūsų organizmui yra reikalingi. Jie turėtų sudaryti net iki 30 proc. visų per parą gaunamų kalorijų. Tik svarbu atskirti geruosius riebalus nuo blogųjų. Gerieji riebalai (pavyzdžiui, aliejus) kiekvieno žmogaus racione yra būtini. O blogųjų, t. y. sočiųjų riebalų (gyvulinių) ir transriebalų (susidarančių kepant miltuose apvoliotą maistą, esantys bulvių traškučiuose ir kai kuriuose pusgaminiuose) reikėtų vengti.
X Saldumynai. Jais piktnaudžiauti negalima – vertėtų nustatyti tam tikrą saldumynų valgymo dieną ir net laiką, kuris turėtų būti tik po valgio. Mat iš jų žalos daugiau nei naudos: saldumynai malšina apetitą, sukelia dantų ėduonį. Jei mažylis nori ko nors saldaus, pasiūlykite džiovintų vaisių, kurie taip pat yra saldūs, arba gabalėlį juodojo šokolado.
2 klaida
Sausas maistas
Nemažai vaikų nelinkę ilgai užsibūti prie stalo. Mielai pagriebia į rankas sumuštinuką – ir jau sotūs, nes skrandis prikimštas. Todėl karštam patiekalui, žiūrėk, vietos ir nebėra. Specialistai tvirtina – jei toks maistas mažylio valgiaraštyje bus labiau išimtis nei taisyklė, nieko labai blogo nenutiks. Tačiau būtina bent kartą per dieną gauti šilto, šviežio ir sveiko maisto. Dar geriau – jei taip bus tris kartus per dieną (ryte, per pietus ir vakare).
Virškindamas šiltą maistą organizmas sunaudoja mažiau energijos ir kalorijų. O svarbiausia – šiltas maistas suintensyvina tulžies išsiskyrimą į dvylikapirštę žarną ir skatina skrandžio sulčių sekreciją. Tai pagerina maisto virškinimą ir įsisavinimą.
3 klaida
Nuolatinis kramsnojimas
Yra vaikų, kurie amžinai kažką kramsnoja. Ir ne todėl, kad būtų alkani. Dažnam tai tampa tiesiog įpročiu. Blogiausia, kad neretai kramsnojamas nesveikas arba daug kalorijų turintis maistas (pavyzdžiui, sausainiai, saldainiai, bulvių traškučiai). O tai pats tiesiausias kelias į antsvorį ar net nutukimą.
Nuolatinio kramsnojimo reikėtų vengti net ir tuomet, jeigu tai būtų sveikas maistas (vaisiai, daržovės, įvairios sėklos, nesūdyti ir nekepinti riešutai). Visų pirma dėl to, kad kai ateina laikas valgyti normalų maistą (pietus ar vakarienę), jo jau nebenorima. Tam, kad virškinamasis traktas būtų pasiruošęs maistą priimti ir jį virškinti (išsiskirtų skrandžio sultys), būtinas valgymo režimas. Reikia atskirti valgymo ir nevalgymo laiką. Atminkite – vaisiai ir daržovės taip pat yra atskiras patiekalas. Taigi būtina valgyti reguliariai – kasdien tuo pačiu metu. Ikimokyklinukas turėtų valgyti 5–6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai, vakarienė).
4 klaida
Valgymas paskubomis ar žaidžiant
Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip tą darome. Todėl prie stalo žaisliukams karaliauti ne vieta. Šie atitraukia mažylio dėmesį ir vaikas nori kuo greičiau sprukti nuo stalo. Skubant ir prastai sukramtant maisto suvalgoma daugiau. Be to, tai gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų (gali pradėti skaudėti pilvą, imti pykinti).
Užimdami vaiką valgio metu žaidimais, filmukais ar kitais triukais, iš tikro neformuojame deramų jo valgymo įpročių. Žaisdamas mažylis dėmesį sutelkia į viską, tik ne į maistą. Tuomet vaikas tikrai nepatirs įvairių pojūčių, kurie būtini, kad jis vėliau visą gyvenimą mėgautųsi maistu (o ne suvalgytų bet ką), valgytų tik tiek, kad patenkintų alkio jausmą (o tam būtina jį pažinti dar vaikystėje).
5 klaida
Per mažai skysčių
Vanduo yra būtinas visiems. Jis dalyvauja kiekvieno žmogaus medžiagų apykaitos procesuose. Klysta manantieji, kad skysčius gerti reikia tik tuomet, kai ima kamuoti troškulys. Gerti reikia nuolat ir nedideliais kiekiais. Trūkstant skysčių gali pradėti skaudėti galvą, mažyliai ima jaustis pavargę. Skysčiai padeda šalinti medžiagų apykaitos šalutinius produktus, palaiko šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Rekomenduojama kuo daugiau gerti vandens. Kiek, priklauso nuo vaiko svorio. Jei jis sveria:
mažiau kaip 10 kg – 1000 ml,
11–20 kg – 1000 ml + 50 ml/kg,
daugiau kaip 20 kg – 1500 ml + 20 ml/kg.
Pavyzdžiui, 2 metų vaikui, sveriančiam 13 kg, reikėtų išgerti 1150 ml vandens.
Jeigu vaikas dažnai valgo daržovių ir vaisių, kuriuose yra daug vandens, skysčių išgerti galima mažiau. Tėvai neturėtų pamiršti ir to, kad sultys, saldintos arbatos turi kalorijų. Todėl jos laikomos labiau maistu, o ne gėrimais.
