Vyras paliko nėščią…

Kai į mus įsminga strėlė, mes linkę ją sau žaizdoje pasukioti. Palikta besilaukianti moteris sunkumo akimirką pati save kankina mintimis apie pinigus, kurių nėra, vyrą, kuris paliko, tėvus, kurie pasmerks, ir jai darosi tik blogiau ir blogiau...

Apie tokias situacijas pasakoja Krizinio nėštumo centro psichologė RŪTA JULIJA KLOVAITĖ

Į Krizinio nėštumo centrą kreipiasi įvairaus amžiaus moterys, kurios netikėtai pastoja ir dėl to išsigąsta ar nerimauja. Kai kurios jų vyrus turi, bet daugelis besikreipiančiųjų – būsimos vienišos mamos. Kai kurios lieka vienos po neilgai trukusių santykių, bet nemažai ir tokių, kurios su vyru draugauja ilgai, atrodytų, jų santykiai rimti, bet sužinojęs apie nėštumą vyras pareiškia, kad vaikas jam nereikalingas, siūlo darytis abortą, o kai moteris nesutinka, ją palieka.

Labai daug priklauso nuo vyro: kai kurie 18-mečiai neplanuoto draugės nėštumo neišsigąsta ir prisiima atsakomybę už jų vaiką, o kai kurie net ir būdami 40-ies nesijaučia pasirengę rūpintis šeima.

 

Gyvenimas be prošvaisčių?

Krizinio nėštumo centras bando suteikti moteriai galimybių išsaugoti vaikui gyvybę, teikdamas jai konkrečią pagalbą. Aiškinamės, ko reikia labiausiai: materialinės ar psichologinės, socialinės, medicininės ar net teisinės pagalbos. Paprastai tereikia išlaukti sunkesnį laikotarpį, o vėliau palengvėja. Juk kone visiems mums būdinga atsidūrus krizinėje situacijoje nematyti prošvaisčių ir manyti, jog tai tęsis amžinai: draugas mane metė, darbo neturiu, tėvai pasmerks, niekam manęs nereikia… Bet net ir sunkiausios situacijos kažkaip išsisprendžia.

Nesakau, kad nusprendus auginti vaikelį vienai viskas bus gerai, – pasitaikys ir sunkių akimirkų. Kai kurioms moterims tenka išgyventi liūdesį, sielvartą ar gedulą dėl to, kad buvęs mylimasis jas paliko, o gal kaltę ar gėdą, jog taip nesėkmingai viskas susiklostė. Bet visgi vaiko auginimas moters gyvenimui gali  suteikti didelę prasmę ar net gyvenimo pilnatvės jausmą.

 

Vaikai, kurių galėjo nebūti

Nuolat sulaukiame padėkos laiškų su vaikučių nuotraukomis iš vienišų mamų, kurios džiaugiasi, kad turi šaunų vaikelį, ir dėkoja, kad padėjome jį išsaugoti, – juk rimtai galvojo nėštumą nutraukti…

Netikėtai pastojusioms moterims situaciją apsunkina tai, kad, gimdys ar ne, jos labai skuba apsispręsti. Lietuvoje moters pageidavimu nėštumas gali būti nutrauktas iki 12-os nėštumo savaitės. Kelios savaitės jau būna praėjusios, kol ji pastebi vėluojančias mėnesines, bet apmąstymams lieka dar apie 2 mėn. Negalima lemiamo sprendimo priimti skubotai, juk jaučiant jo pasekmes teks gyventi visą likusį gyvenimą. Nejučia pakenkti gali ir gydytojas, kuris, išgirdęs, kad moteris nori darytis abortą, sako: „Gerai, ateikite rytoj“ arba „Paskubėkite iki 6-os savaitės“. O galbūt po kelių dienų moteriai pradinis šokas praeis, mintys susidėlios kitaip ir ji jau matys galimybę savo vaikelį užauginti…

Nesakau, kad visos moterys, pasidariusios abortą, gailisi, bet tokių atvejų tikrai daug. Jos išgyvena ypač skausmingą patirtį ir stiprius kaltės jausmus. Gana ilgai jos negali sau atleisti ir pajusti, kad yra vertos patirti laimę. Joms taip pat reikalinga psichologinė pagalba.

 

Labiausiai save skaudiname patys…

Vienišoms nėščiosioms (o ir visiems kitiems žmonėms, išgyvenantiems sunkų gyvenimo etapą) reikėtų stengtis dažniau pabūti „čia ir dabar“ būsenos. Tarkim, šiandien esate namie, savijauta nebloga, gydytoja sakė, kad vaikeliui viskas gerai, valgyti turite ką, – vadinasi, viskas šiuo metu yra gerai. Pasidžiaukite tuo.

Šiuo metu nėra reikalo išgyventi dėl neaiškios ateities („Ką man reikės daryti, jei darbe reikės užtrukti ir negalėsiu vaiko pasiimti iš darželio? Kitos mamos turi vyrus, ir tuomet jie paima vaikus, o kaip bus man?“), nes juk niekuomet nežinome, kaip viskas susiklostys iš tikrųjų. Nėra prasmės ir nuolat išgyventi dėl skausmingos praeities („Bet juk jis sakė, kad mane mylės amžinai…“).

Ką daryti, kai apima bloga nuotaika ir viskas atrodo beviltiška? Tokiais atvejais siūlau prisiminti vienuolių išmintį: „Kai į žmogų pataiko strėlė, labai skauda. Jei į tą pačią vietą susminga antra strėlė, skausmas paaštrėja net ne dvigubai, o bent dešimt kartų labiau. Mat antrą strėlę paleidžiame patys…“ Ta antroji strėlė, kurią paleidžiame patys, yra mūsų reakcija, mūsų susikurtas pasakojimas apie tai, kas nutiko. Tai yra, kai mums labai sunku, mes savo mąstymu linkę save apsunkinti dar labiau. Palikta besilaukianti moteris sunkumo akimirką pati sau primena apie prastą finansinę padėtį, nesutarimus su tėvais, nevykusius ankstesnius santykius, ir jai darosi tik blogiau ir blogiau… Vertėtų pasistengti sąmoningai  nuo neigiamų minčių atsitraukti.

 

Svarbu kreiptis pagalbos

Ypač sunku gali būti tai vienišai mamai, kurią ne tik vyras palikęs, bet ir kiti artimieji pasmerkia (būna ir taip, kad tėvai merginos išsižada ir pasako, jog dukters su vaiku nebenori matyti akyse…). Sunku ir tuomet, kai neplanuotas nėštumas laikomas paslaptyje. Tokiais atvejais tikrai reikėtų kreiptis pagalbos į mūsų centro ar kitus specialistus. Psichologas jus išklausytų, o juk  vien galimybė išsipasakoti, kai tavęs niekas nesmerkia ir nenurodinėja, kaip elgtis, suteikia palengvėjimą. Be to, psichologas ras galimybių jus pastiprinti, sugrąžinti jums viltį. Jis tikriausiai pasiaiškins, kokios didžiausios jūsų baimės, o tada kartu ieškosite atsakymo, ką su jomis daryti. Gal net atrasite būdų, kaip jas panaudoti, kuriant geresnį gyvenimą.

Krizinio nėštumo centre pagalba moterims teikiama nemokamai. Teikiame ir materialinę paramą toms, kurioms ji reikalinga, – galime parūpinti vaikišką vežimėlį, drabužėlių, sauskelnių pirmiesiems mėnesiams, o jei reikia, tai ir visą naujagimio kraitelį. Tiesa, skatiname moteris rasti galimybių savimi pasirūpinti pačioms, tačiau, kol to padaryti neišeina, joms padedame. Prireikus net ir galime rasti laikiną gyvenamąją vietą. Pagalbą mamoms teikiame nėštumo metu ir dar 2 m. po gimdymo.

www.neplanuotasnestumas.lt