Ar padės kvėpavimas?

Taip! Ritmingas kvėpavimas reikšmingas gimdymo eigai, padeda ištverti sąrėmių skausmą ir mažina įtampą, o stangų metu šiek tiek reguliuoja raumenų susitraukimus. Be to, gimdydama jūs kvėpuojate ne tik už save, bet ir už mažylį, tad giliai kvėpuodama aprūpinate deguonimi ir jį.

Tinka įsivaizduoti, kad gimdos kaklelis atliepia jūsų lūpas. Jei jos suspaustos, sučiauptos, tai įsitempęs ir gimdos kaklelis, jam atsidarinėti sunkiau. Taigi gimdyvė iškvėpti turėtų visa jėga.

Kvėpavimo technikos gimdymo metu nėra labai sudėtingos, bet būtų geriau, jei iki gimdymo būtumėte šiek tiek pasitreniravusi (nėščiųjų kursuose ar bent jau žiūrėdama mokomuosius filmukus „Youtube“), o gimdant kartu su jumis kvėpuotų dar kažkas – vyras, dula ar akušerė. Tada viskas pavyksta daug lengviau. Kvėpavimo reikėtų pasimokyti apie  nėštumo vidurį, nes darant tai jam einant į pabaigą nuo didelio deguonies kiekio gali apsisukti galva.

 

Trys kvėpavimo rūšys

1 Sąrėmiai. Reikėtų giliai įkvėpti per nosį ir lėtai iškvėpti per burną. Iškvėpimas turi būti ilgesnis (įkvepiant skaičiuojama iki 3, iškvepiant – iki 4). Paprastai natūraliai išeina taip, kad įkvėpdamos keliame galvą aukštyn, o iškvėpdamos nuleidžiame smakrą žemyn. Sąrėmiams sustiprėjus iškvėpimą galima maksimaliai pailginti, pro burną iškvepiant orą plona srovele, tarsi pūstumėte per šiaudelį. Jei sąrėmis labai intensyvus, galima lekuoti kaip šuniui (trumpi, greiti įkvėpimai ir iškvėpimai pro burną).

2. Stangos – tai toks nevalingas pilvo preso raumenų susitraukimas, kai jau bando užgimti kūdikio galvutė. Tuo metu kartais plyšta tarpvietė, o norint ją išsaugoti sveiką moteris kartais raginama nesistanginti ir vieną kitą stangą praleisti kvėpuojant. Taip pat norui stumti reikia atsispirti tuomet, kai dar ne visai atsidaręs gimdos kaklelis. Tą norą galima sumažinti pertrauktu įkvėpimu pro nosį ir lėtu iškvėpimu pro burną, tarsi pūstumėte žvakės liepsną, bet nenorėtumėte jos užgesinti. Technika atrodo taip: kvėpt kvėpt, pūst (arba greit, greit, lėtai). Kitas šiuo metu tinkamas būdas kvėpuoti – tai intensyvus lekavimas iškišus liežuvį.

3. Stūmimas. Šiame etape iš skausmo moteris dažnai sulaiko kvėpavimą ir laiko orą išpūstuose žanduose, o tai nepadeda nei jai, nei mažyliui. Jums abiem reikia deguonies, kad neprarastumėte jėgų. Šiuo metu tinka bet kuri anksčiau išvardyta technika, svarbiausia – kvėpuoti. Stenkitės įsivaizduoti, kad iškvėpimą pasitelkiate stumdama. Pavyzdžiui, giliai įkvėpkite ir stumkite kartu iškvėpdama orą. Šiuo metu labai aktualus tampa kvėpavimas pilvu (jums vertėtų pasiaiškinti, kas tai yra).

 

Netylėti, nerėkti, o… dainuoti!

Dažnai per gimdymą moteris kvėpavimą tiesiog pamiršta, susikausto, jos įkvėpimai būna trumpi ir paviršutiniški. Nerodykite savo kantrybės – tylus kentėjimas sulaikius orą nėra jūsų sąjungininkas.

Taip pat geriau vengti šaukimo, nes ir tuomet sulaikomas kvėpavimas. O verkiant jis būna spazminis. Visais atvejais šitoks paviršutinis kvėpavimas gimdymo veiklos neskatina ir netgi gali ją slopinti. Tik gaunant pakankamai deguonies gimdymo veikla būna sklandesnė ir vaisius į šį pasaulį atkeliauja greičiau.

Dažna akušerė ar dula pamokys, kaip skausmui malšinti pasitelkti savo pačios skleidžiamus garsus, juk dainavimas yra tam tikras akustinis gimdos masažas. Žemi (kuo žemesni) ir pratisi garsai – „o“ arba „ou“ – sukelia tinkamas vibracijas mažajame dubenyje ir padeda gimdos kakleliui greičiau atsidaryti. Geriausiai garsas iš viršaus žemyn sklinda sėdint kuo labiau atpalaidavus pilvą.