Temperamentas – įgimtas
Keičiate sauskelnes. Ar jūsų mažylis mojuoja piktas kumštukais ore, o gal spindi ir meiliai guguoja? Abiem atvejais galima spėti, kokia asmenybė ruošiasi skleistis. Temperamentas – tai šis tas, kas yra įgimta, ir dažniausiai nesikeičia visą gyvenimą. Pavyzdžiui, JAV atlikti tyrimai tikina, kad kūdikius, kurie vos 3–4 savaičių buvo neramūs ir išrankūs, paauglystėje dažniau kamuoja nerimo priepuoliai.
Kita vertus, temperamentas nėra it iškalamas akmenyje. Harvardo universitete atliktas kitas bandymas: buvo stebima, kaip kūdikiai reaguoja į neįprastus garsus, vaizdus bei žmones. Vėliau bandymas kartotas jiems suaugus. Tik 10 proc. kraštutiniškai reagavusių mažylių – tų, kurie labai susijaudindavo, ir tų, kuriems buvo visiškai „bim bam“, – išsaugojo itin įsitempusios ar itin atsipalaidavusios asmenybės savybes. 80 proc. mažylių, pažymėtų kažkur ties spektro viduriu, asmenybės laikui bėgant kito. Tad vien tai, kad metinukas dėl menkniekio puola į ašaras, dar nereiškia, jog iš jo išaugs verksnys. Smegenims bręstant, jis gali išmokti geriau valdyti emocijas.
Nors tikrai nemažai kūdikio asmenybės lemia genai, didžiulę įtaką jos formavimuisi daro ir aplinka. Tai, kaip tėvai atsiliepia į reiklų ar nereiklų kūdikio būdą, gali sušvelninti arba paaštrinti įgimtą mažylio temperamentą.
Norime protingo
Ar įmanoma vertinti mažylio, kuris dar nė neištaria „ba-ba“, intelektą? Pasak kai kurių specialistų,– taip. Kūdikiai puikiai moka priimti informaciją ir įsidėmėti ją, o tai ir yra intelekto pagrindas. Nuo pirmų dienų galima pastebėti ženklų, rodančių, kas vyksta sparčiai besivystančiose smegenyse, ir mokslininkai rado naujų būdų, kaip tai pamatuoti. Pavyzdžiui, tiriant kūdikių pajėgumą priimti informaciją, kelioms sekundėms jiems prie veido buvo prikišamas paveikslėlis. Po kelių minučių vėl parodydavo, tik jau du – tą patį ir naują. Kūdikiai, kurie greitai nukreipdavo akutes į naujesnį, buvo laikomi protingesniais. (Galite tai išmėginti namuose!) Vaikams paaugus, jiems buvo duota atlikti standartinius IQ testus, ir rezultatai stebėtinai sutapo su pirmaisiais, gautais dar kūdikystėje.
Daugelis šaltinių tvirtina, kad norint išauginti protingą vaiką geriausia elgtis su juo kaip su bundančiu genijumi: žaisti pirštukų žaidimus, skaityti knygeles, stimuliuoti visais įmanomais būdais. Neverta pirkinėti „stebuklingų“ lavinamųjų kompaktinių plokštelių. Paprasčiausias plepėjimas su kūdikiu apie praleistą dieną, aplink matomų dalykų rodymas ir įvardijimas mažylio neuronus tiesiog užkurs kibirkščiuoti. Svarbu ne tik ką, bet ir kaip sakote – pasak tyrimų, kūdikiai anksčiau išmoksta kalbėti, jei tėvai kalba trumpais sakiniais ir paplonintu balsu. Bet koks žodžių palydėjimas gestais skatina kalbinius jų sugebėjimus.
Kelintas vaikas šeimoje
Sakoma, kad pirmagimiai, antragimiai ir tolesni vaikai skiriasi. Pirmagimis turi daugiau šansų tapti lyderiu: sukurti savo verslą, tapti kokiu nors direktoriumi ar atsisėsti į lėktuvo piloto kėdę. Ir dar – jie dažnai būna truputį protingesni… Štai norvegai ištyrė 250 tūkst. 18–19 m. jaunuolių ir aptiko, kad vyriausiųjų šeimoje vaikų IQ buvo vidutiniškai trimis balais aukštesnis nei antrų vaikų, o šių – keturiais balais aukštesnis nei trečių…
Svarbiausia priežastis? Jūs! Vyresnysis vaikas kurį laiką gauna laimę turėti tėvus vien sau. Pasak JAV tyrimų, pirmagimiai nuo 4 iki 13 m. praleidžia su tėvais 3000 val. (išeitų po 1 val. kasdien) daugiau nei po jų gimę vaikai! Išvada – tėvams, susilaukusiems antro ar trečio vaiko, reiktų labiau stebėti, kaip jie jiems paskirsto savo laiką. Be to, labai svarbu susilaikyti nuo palyginimų: „Vaje, Nora būdama 6 mėn. jau puikiausiai sėdėjo, o Joriukas – mūsų mažas tinginukas…“
Kita vertus, nors mažylis gauna mažiau tik jam vienam skirto dėmesio, jis atsigriebia kitaip. Jam gimus jūs jau greičiausiai esate labiau patyrę, ramesni tėvai, o ir vyresnėlis gali daug ko išmokyti. Dėl to, kad jiems nuo gimimo tenka varžytis dėl jūsų dėmesio, jaunyliai išauga geriau mokantys bendrauti, atkreipti į save dėmesį, todėl gali būti mėgstami klasės juokdariai. Na, o vidurinėliai neginčijamai būna geriausi derybų ir kompromisų meistrai. Jiems puikiai sekasi sutaikyti brolius bei seses ir pelnyti užsiėmusių tėvų pritarimą.
Vienturčiai, su suaugusiaisiais praleidžiantys daugiausia nedalijamo laiko, dažnai būna brandesni ir patikimesni už savo bendraamžius. Jiems jau seniai nebeklijuojamas „vieno ir vienišo“ stereotipas, mat ištirta, kad jei vaikas turi pakankamai draugų, jo socialiniai įgūdžiai dėl brolių ar sesių neturėjimo visiškai nenukenčia. Tai patvirtina ir 13 tūkst. jaunuolių tyrimas: nustatyta, kad vienturčiai yra tokie pat populiarūs kaip ir ne vienturčiai.
Netikėkite!
Remiantis naujausiais tyrimais, visa tai tėra senučių pasakos…
X Jei kūdikis nepaleidžia čiulptuko, tikriausiai pradės vėlai kalbėti – mitas! Nors logopedai ir kalbos specialistai išties rekomenduoja ištraukti bepradedančiam kalbėti vaikui čiulptuką, kai jis nemiega, tačiau nėra jokių įrodymų, kad mažylis pradės kalbėti vėliau.
X Jei vaiko galva didelė, tai protingesnės ir smegenys – mitas! Smegenų dydis ir „indas“, kuriame jos laikomos, jokios įtakos intelektui nedaro. Svarbiausią vaidmenį vaidina neuronų jungčių kiekis ir kokybė.
X Jei vaikas nuolat prašosi ant rankų, jis išleps – mitas! Priešingai – tyrimai rodo, kad mylavimai ir glaudimai padeda sukurti artimesnį ryšį, formuoja saugumo jausmą, o būtent tokie vaikai išauga labiau savimi pasitikintys ir savarankiškesni.
X Jei vaikas suka nosį nuo žirnelių, išaugs išrankus maistui – mitas! Mažyliams būdingos fazės, kai jie vengia ir atsisakinėja naujovių. Jei kantriai ir neprimygtinai siūlysite po kąsnelį to maisto dešimt ir daugiau kartų, tikėtina, kad galiausiai vaikas jį pamėgs.
X Jei kūdikis pradėjo anksti šliaužioti ar vaikščioti, jis bus sportininkas – mitas! Iš tikrųjų ankstyvi motoriniai gebėjimai rodo, kad vaikas gerai išsivystęs, stiprus ir puikios koordinacijos. Tačiau norint tapti sportininku, pirmiausia reikia užsidegimo ir tam tikrų charakterio savybių – užsispyrimo, tvirtybės, kantrybės.
