Nereikia visų naujagimio neramumų nurašyti stafilokokui. Pirmiausia apsilankykite pas gydytoją, aptarkite tai. Jis įvertins vaikučio būklę, svorio prieaugį, aptarsite maitinimą. Jei reikės, atliks išmatų tyrimą – koprogramą ar bakteriologinį tyrimą, kuris suteiks daug informacijos apie žarnyno būklę. Gali būti, kad bus paskirta neurologo konsultacija. Juk naujagimio neramumas būna nulemtas ne tik pilvelio, dažniau kaltininkė yra nebrandi centrinė nervų sistemos veikla. Ji ir lemia nekoordinuotą, dažniausiai pagreitėjusią žarnyno peristaltiką, o kartu ir tam tikrus virškinimo sutrikimus, dieglius bei išmatų pakitimus.
Iš tikrųjų stafilokokas dar nėra „istorija“. Šių bakterijų aptinkama ne mažiau nei anksčiau, tik jos atlikus išmatų pasėlį vertinamos kitaip. Tai normalus žarnyno gyventojas, ir jis bėdų bei simptomų sukelia tik tada, kai jo kolonijų atsiranda pernelyg daug ir disbiozė yra labai ryški. Tokiu atveju skiriama probiotikų ir stengiamasi konkurencijos principu mažinti patogenų kiekį. Suprantama, visiškai ignoruoti stafilokoko negalima, ir jei jis išplinta už žarnyno ribų, su juo elgiamasi agresyviau – skiriamas gydymas antibiotikais. Žinoma, po jų kurso vėlgi visuomet pavartokite gerųjų bakterijų (patiems mažiausiems jų būna lašiukų formos). Tai padeda atstatyti mikrofloros pusiausvyrą.
Disbiozės priežastis gali būti ir netinkama mamos mityba, kai kūdikis žindomas. Tokiu atveju padėtų probiotikai kartu su mamos dietos korekcija. Jei kūdikis nemaitinamas mamos pienu, jis negauna ir bifidogeninio faktoriaus, todėl žarnyne atsiradusi disbiozė gali lemti stipresnius pilvo dieglius. Tas pats gali nutikti ir „cezariukams“, kurie negauna gimdymo takų mikrofloros. Visais šiais atvejais tinka gelbėtis probiotikais.
Kūdikiai išties disbioze suserga dažniau, nes jų žarnyno mikroflora nepastovi ir priklauso nuo mamos bei aplinkos mikrofloros. Dažniau auksinis stafilokokas įsivyrauja tuose mažylių organizmuose, kurie yra nusilpę. Susirgęs kūdikis tampa neramus, blogai valgo, mažai ar visai nepriauga svorio, dažnai be priežasties rėkia, tuštinasi žalsvomis išmatomis su gleivėmis, viduriuoja, atpila. Beje, šią bakteriją nebūtinai „parsinešame“ iš ligoninės kaip hospitalinę infekciją. Kartais ji gyvena ir mamos piene (jei pati mama yra užsikrėtusi ar serga krūties uždegimu – mastitu).