Sirgti mes nebijom!

Dažnai, kai mažas vaikais suserga, tėvai labai išsigąsta, atrodo, tarsi žemė slysta iš po kojų... Paraginsime tokius tėvus į situaciją pažvelgti optimistiškiau ir be reikalo neišgyventi. Vaikas pasirgs ir pasveiks. Taip ir turi būti!

 

Atėjus šaltajam metų laikui, o ypač – pradėdami leisti vaiką į darželį tėvai turėtų susitaikyti su mintimi, kad rizika jam susirgti yra labai didelė. Ir niekas – nei tėvų rūpestis, nei oro valytuvai ar homeopatiniai žirniukai, nei kova su tėvais, kurie į darželį veda sloguojančius vaikus, jūsų nuo to neapsaugos.

Vidutiniškai vaikai viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis serga nuo 4 iki 8 kartų per metus. Tie, kurie neseniai pradėjo lankyti ugdymo įstaigą ar turi tą darančių brolių bei sesių gali sirgti net 10-12 kartų per metus. Ir tuos 10 kartų per metus sirgti vaikui yra visai normalu! Jis toliau sėkmingai auga ir vystosi, nepaisant to, kad kartais karščiuodamas paguli lovoje… Blogiau yra tuomet, kai peršalimo ligos komplikuojasi ir tęsiasi po kelias savaites, tačiau ir į tokias komplikacijas linkęs vaikas po metų kitų veikiausiai sustiprės.

Dorotėjos mama atsimena: „Kai dukrai buvo 3 metukai, jai buvo diagnozuota astma, nes keturis kartus per metus sirgo obstrukciniu bronchitu. Man buvo baisu ir pagalvoti, kas vaiko su tokia diagnoze laukia ateityje… Tačiau nuo tada situacija pradėjo gerėti ir būdama šešerių Dorotėja bronchitu nebesirgo, sirgo tik paprastomis virusinėmis ligomis, o pernai lankydama antrą klasę ji nei vienos dienos mokykloje nepraleido dėl ligos!“

Imunitetas turi treniruotis

Net jeigu būtų galimybė auginti vaikelį sterilioje aplinkoje, apsaugant jį nuo visų virusų ir bakterijų, nebūtų prasmės tą daryti – jo imunitetas turi išmokti susidoroti su ligų sukėlėjais. Pirmasis susidūrimas su virusu organizmui gali būti sunkus, tarkim, temperatūra gali staiga pakilti iki 39 °C, bet antrą ar trečią kartą susidūręs su tuo pačiu virusu vaikas sirgs lengviau arba visai nesirgs.

Kuo daugiau imunitetas treniruojasi, tuo geriau jam sekasi tuos ligų sukėlėjus įveikti. Taigi vieną kitą ligą turime ištverti tam, kad vėliau būtų lengviau, ir nieko čia nepadarysi.

Nuo 3-4 metų vaikas turėtų po truputį darytis atsparesnis ligoms, nes jo imunitetas jau turi daugiau informacijos apie tai, kaip su jomis kovoti. Kai jam bus 7-8 metai, galbūt ligos ir visai atsitrauks.

Kaip sloga ir temperatūra mums padeda

Kalbėdami apie peršalimą paprastai turime omenyje viršutinių kvėpavimo takų virusines infekcijas, kurios reiškiasi gerklės skausmu, kosuliu, sloga. Visų šių negalavimų esmė – organizmo gleivinė susitiko su virusu ar bakterija ir gamina gleives, siekdama apsivalyti. Taigi, kai nosis varva – ji apsivalo nuo užkrato, ir tai yra gerai.

Ir peršalimą lydinčio kosulio bijoti nereikia, nes tai apsauginė organizmo reakcija, kūno refleksas, kurio metu iš kvėpavimo takų stipriai išpučiamas oras, kartu pašalinantis gleives, bakterijas ir virusus.

O ir pakilusi temperatūra – ne kažkas baisaus, ji tiesiog rodo, kad organizmas kovoja su infekcija. Tuomet organizme pagreitėja medžiagų apykaitą, į uždegimo židinį priplūsta kraujo kūnelių ir kitų medžiagų, kovojančių su ligos sukėlėjais. Kitaip sakant, temperatūra – organizmo įgimtas būdas stabdyti ligos sukėlėjų dauginimąsi. Todėl ir nepatariama temperatūros mažinti, kol nesiekia 38–38,5 ºC.

Ugnės mama atsimena: „Pirmuosius dvejus metus dukrelei temperatūra nebuvo pakilusi daugiau nei

37 ºC, o tada vieną dieną termometras parodė 39 ºC. Toks mažas vaikas, ir tiek daug temperatūros! Labai išsigandau, man net širdis daužytis ir rankos drebėti pradėjo, išsikviečiau greitąją pagalbą… Atvykusi gydytoja nustebo, kam juos kviečiausi, jei jokių baisių simptomų nebuvo, bet nesibarė, nuramino ir davė dukrai  paprastų paracetamolio žvakučių, o man – širdies lašų. Po pusvalandžio Ugnė jau nenorėjo gulėti lovoje ir linksma žaidė ant grindų.“

Nesijaudiname, bet reaguojame

Tai, kad sakome, jog sloguoti ir kosėti yra normalu, tikrai nereiškia, kad į peršalimo simptomus galima nekreipti dėmesio.

Kai nosytė užsikimšusi, ne tik sunku kvėpuoti, bet ir padidėja tikimybė, kad joje įsiveis bakterijų ir liga komplikuosis, pavyzdžiui, prasidės sinusitas ar ausų uždegimas. Svarbiausias dalykas, norint atsikratyti slogos – iš nosies kanalų pašalinti išskyras ir virusus, kitaip tariant, tiesiog ją išsipūsti. Taip pat svarbu ją plauti tam skirtu jūros vandeniu. Tiems vaikučiams, kurie dar nemoka nosytės išsipūsti, turėtų padėti tėveliai, panaudodami specialų gleivių siurbtuką.

Be to, svarbu gerti daug skysčių. Daug geriant gleivės suskystėja ir būna lengviau jų atsikratyti.

Kosulį dažniausiai gydome vadovaudamiesi vaizdingu posakiu: kosulys – tai plaučių sarginis šuo. Gerą sarginį šunį skatiname lojant ginti, o ne tylėti. Ir kosulį, remdamiesi šia logika, dažniausiai  stengiamės skatinti, o ne slopinti.

Taigi ir sloga, ir kosuliu organizmas varo lauk ligos sukėlėjus. Juos varyti padedame ir mes, kosėjančiam vaikui padėdami skystinti gleives, kad jos lengviau pasišalintų. Skystinti gleives padeda gausiai geriami skysčiai, taip pat tam skirti vaistai. Beje, ir duodant vaikui atsikosėjimą lengvinančių vaistų, svarbu jam nuolat siūlyti gerti, nes jei organizme skysčio bus mažai, net ir vaistams padedant gleivėms nebus iš ko skystėti.

Anglijoje bijomės mažiau…

 Pasakoja Anglijoje gyvenanti 7 m. Rohano ir 5 m. Ronjos mama Renata

„Bendraudama su draugėmis iš Lietuvos vis nusistebiu dėl to, kaip jūs savo vaikus bandote nuo visko apsaugoti. Jeigu jie suserga, sėdite užsidarę namie, net jei vaikas jaučiasi energingas, linksmas ir pats prašosi į lauką. Jam sloguojant ar kosėjant išėjus į lauką nieko baisaus nenutiks, gal kvėpavimo takai net ir lengviau apsivalys nuo virusų. Nieko baisaus nenutiks, ir tokiam vaikui išėjus į darželį!

Taip, pas mus Anglijoje visiškai legalu sloguojančius ar kosėjančius vaikus vesti į darželius ir mokyklas. Jeigu vaikui darželyje būnant pakyla temperatūra, auklėtoja paskambina ir klausia, ar jam duoti paracetamolio, ar ateisime ir jį pasiimsime. Atsiimti vaiką iš darželio prašo tik tuomet, jeigu ir vaistai temperatūros nenumuša, taip pat – jei jis viduriuoja ar vemia, ir tai pasikartoja ne vieną kartą.

Taip, šaltuoju metų laiku vaikai pas mus neretai serga, tačiau panašiai serga ir lietuviai, nors jūs ir stengiatės sergančių vaikų į ugdymo įstaigas nevesti. Man neatrodo, kad vaikų ligos Anglijoje komplikuotųsi dažniau, nei Lietuvoje (Renata dirba medicinos sesele – red.past.). O vaikams paaugus ir Lietuvoje, ir Anglijoje jų imunitetas sustiprėja ir ligų sumažėja. Man sunku suprasti, kaip apskritai Lietuvoje tėvai išgali žiemos metu normaliai dirbti – juk tie vaikai vis serga ir serga.“