7 klausimai apie būrelius

Būrelį reikia rinktis protingai... Tik kas yra tas „protingai“? Ar protingiau lankyti vieną būrelį, ar penkis? Ar tas, kuris kainuoja 30 Eur/mėn., tikrai bus geresnis už tą, kuris kainuoja 3 Eur? Pamėginsime visa tai išsiaiškinti.

1.Gal tik pabandyti?

Ar verta rugsėjį tik pabandyti lankyti kažkokį būrelį ir paskui, jei nepatiks, mesti? Ar daug vaikų, pradėję lankyti būrelius nuo rugsėjo, vėliau atkrinta?

Taip daryti tikrai verta. Daugumoje būrelius organizuojančių įstaigų mokslo metų pradžioje mielai leidžiama pirmuosius kartus tiesiog ateiti, pabūti ir pažiūrėti, ar norėsis ir toliau lankyti tą užsiėmimą. Paūgėjusiems vaikams tinka leisti rinktis: nuvesti į tris keturis būrelius ir tada pasiūlyti išsirinkti du iš jų. Mažesnis vaikas pradžioje gali ateiti į būrelį su tėvais, o dar geriau, jei ateina kartu su broliu, sese ar draugu, – tada jaučiasi saugiau.

Vienas kitas vaikas po pirmųjų rugsėjo savaičių iš būrelių pasitraukia, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Didesnis vaikų nubyrėjimas pajuntamas mokslo metų viduryje, žiemą, kai jie pradeda daug sirgti, o daugiausia lankymo sutarčių nutraukiama prieš mokslo metų pabaigą, balandį ir gegužę, kai vaikai būna pavargę nuo krūvio, jiems pritrūksta motyvacijos, o dar ir orai atšyla…

2.Ar būtina turėti polinkių?

Mums atrodo, kad vaikas nemuzikalus, o jis sako, kad nori lankyti muziką ir šokius. Ar siūlytumėte jį nuo tokio sumanymo atkalbinėti ir, jei taip, kaip taktiškai tą padaryti?

Nemanau, kad vaikas turi lankyti tai, kam turi gabumų – visus gebėjimus galima lavinti, taigi svarbiausia yra noras. Žinoma, tas noras turi būti ne tėvų, o paties vaiko. Dažnai pateikiamas pavyzdys, kaip mama svajojo lankyti baletą, bet jai nepavyko, todėl dabar į baleto pamokas atveda dukrą. Patikėkite, panašių atvejų gyvenime vis dar nemažai.

Taigi tikrai nebūtina būti talentingam pasirinktoje srityje – būreliai kaip tik yra vieta, kuri padeda atrasti savo gabumus ir lavinti įvairius gyvenimiškus įgūdžius. Jei kažkas – dailė ar sportas – pradeda sektis ypač gerai, tuomet gal verta pasiieškoti ne būrelio, o specialios dailės, sporto mokyklos ar menų gimnazijos, kurioje lavinimas bus kryptingesnis ir profesionalesnis.

Tad jei stambaus sudėjimo mergaitė nori lankyti baletą, tegu lanko, tegu bando ir patiria sėkmę arba mokosi iš nesėkmės. Manau, pas mus per dažnai pabrėžiama tai, ar vaikas talentingas, ar ne. Daugelis sporto ar meno mokyklų laikosi nuostatos, kad priims tik talentinguosius. Tačiau iš kur tada atsiras naujų talentų? Šiuolaikinis edukologijos mokslas teigia, kad daugelį dalykų galima lavinti ir atskleisti, taigi turime leisti vaikams save išbandyti lankant įvairių veiklų.

3.Kiek yra per daug?

Kiek būrelių vaikams rekomenduotumėte lankyti daugiausia? Kai kurie šiais laikais lanko ir po penkis…

Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą, tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Tarkime, jei vaikas lanko privačią mokyklą, kur antroji dienos pusė užpildyta veiklomis, ir vaikai čia nuo 14 iki 18 val. sportuoja, piešia, konstruoja robotus… Jei niekur nereikia važiuoti, vaikas patenkintas, o jūs neišleidžiate per daug pinigų – tai ir puiku, galima lankyti užsiėmimus kasdien.

Atsižvelkite į vaiko temperamentą – kai kurie džiaugsmingai lanko keturis būrelius per savaitę, o kitiems reikia daugiau laiko ramiai pabūti namie. Apsvarstykite, kiek laiko jums patiems užims vežiojimas į kitą miesto galą, o jei jau vaikas ten nukakti gali pats, ar tai jo per daug nenuvargins. Lėkimas į būrelius gali kelti ir per daug streso – kartais geriau skirti laiko kokybiškam bendravimui su vaiku ar bendrai šeimos veiklai nei lėkti į būrelį kaip akis išdegus. Užsiėmimais perkrauti vaikai dažnai skundžiasi fiziniais negalavimais – galvos ar pilvo skausmais.

Paprastai daugumai vaikų vienu metu geriausia užsiimti ne daugiau kaip trimis skirtingomis veiklomis – viena fizine, kita kūrybine ir trečia, orientuota į socializaciją.

4.Jeigu jis nieko nenori…

Mano vaikas namisėda, nenorėjo eiti į darželį, nenori eiti į mokyklą, nors ten jam sekasi gerai, ir sako, kad nenori lankyti jokio būrelio. Ar labai blogai, jeigu jis nieko ir nelankys?

Toks vaikas gali nemažai prarasti, tad vertėtų susimąstyti apie tai, kodėl jis nenori niekur eiti, – ar jis tiesiog nori namie sėdėti prie kompiuterio, ar jam nedrąsu kažkur eiti, o gal jis turi kelis brolius, su kuriais jam tikrai smagu namie.

Nieko nelankydamas vaikas prarastų galimybę bendrauti su kitais, pabūti skirtingose aplinkose. Neformalusis ugdymas – tai ne tik šokis ar piešimas, tai ir pasaulio pažinimas, mokymasis pritapti prie kitų mokytojų ir vaikų. Tai vaikui gali būti nelengva, panašiai kaip suaugusiajam pradėti dirbti naujame darbe, tad jį reikia padrąsinti, paskatinti išbandyti įvairius užsiėmimus. Abejoju, ar yra tokių vaikų, kuriems nerūpėtų jokia užklasinė veikla.

5.Ar vadovas tinkamas?

Ar būrelių vadovams keliami kažkokie reikalavimai, ar jais gali dirbti bet kas, kas to užsimano?

Būrelio vadovas be to, kad turi išmanyti savo dalyką, turi būti įgijęs pedagoginį išsilavinimą arba būti baigęs specialiuosius pedagoginių bei psichologinių žinių kursus. Tad kiekvienas būrelio vadovas, jeigu jis nėra mokytojas, žinių apie tai, kaip bendrauti su vaikais, apie jų raidą ir psichologiją bus įgijęs tuose kursuose. Nemažai organizacijų rengia ir papildomus mokymus savo užsiėmimų vadovams. Taip pat yra reikalavimas, kad dirbantys su vaikais žmonės prireikus mokėtų suteikti pirmąją pagalbą.

 6.Ar darželio būrelis blogesnis?

Kodėl būtų geriau vaiką vesti, tarkim, į Lietuvos vaikų ir jaunimo centro ar kitos įstaigos būrelius, o ne į panašų būrelį mokykloje arba darželyje, juolab kad čia jis dar ir pigesnis?

Būreliai ir kitos veiklos darželiuose ir mokyklose yra labai geras dalykas, be to, dažnai juos veda ne tos įstaigos pedagogai, o vadovai, ateinantys iš kitų organizacijų. Toks bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms.

Kita vertus, įvairūs laisvalaikio centrai, meno, muzikos ir sporto mokyklos dažnai gali pasiūlyti veiklas specifinėje tam skirtoje aplinkoje, pvz., dirbtuvėse, baseine, laboratorijoje, kurių darželiuose ar mokyklose tiesiog nėra. Galimybė pabūti kitokioje aplinkoje vaikui gali būti naudinga patirtis.

7.Ar gausime 15 Eur?

Kam ir kaip suteikiamas 15 Eur krepšelis, skiriamas lankantiesiems būrelius?

Nuo 2015 m. yra taikomas Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimas neformaliojo vaikų švietimo veikloms, o rekomenduojamas krepšelio dydis – 15 Eur/mėn. (skirtingose savivaldybėse jis gali šiek tiek skirtis). Miesto savivaldybė tomis lėšomis kas mėnesį finansuoja tam tikrą vieną vaiko veiklą (kompensacijos dviem skirtingoms veikloms gauti negalima).

Taigi būrelis, kuris kainuoja 30 Eur/mėn, tiems, kurie į jį atsineša krepšelį, kainuos 15 Eur. Jeigu būrelis mažesniame mieste ar mokykloje anksčiau kainuodavo vos 5 Eur, o jį lankantieji atsineš krepšelį, veikla bus nemokama ir dar liks lėšų įsigyti papildomų veiklos priemonių ar inventoriaus. Įvedus tokią tvarką, tikrai atsirado didesnė užklasinių veiklų įvairovė, ypač tai matyti mažesniuose miestuose.

O keblu tai, kad finansavimas yra ribotas ir jo visiems Lietuvos vaikams neužtenka, tad gali būti, jog kai kuriose savivaldybėse bus nuspręsta jį skirti tik socialiai remtiniems vaikams, vaikams iš daugiavaikių šeimų ir pan. Taigi, kad žinotumėte, ar tie 15 Eur jūsų vaikui priklauso, reikėtų mokslo metų pradžioje pasidomėti savo gyvenamosios savivaldybės informacija, o pradedant lankyti kažkokį būrelį paklausti, ar jums priklausytų krepšelis.

Konsultavo Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui TOMAS RAKOVAS