Per pirmuosius gyvenimo metus mažylis išmoks sėdėti, stovėti, eiti, kalbėti ir… valgyti. Kalbame ne vien apie maisto gnaibymą pirštais ar šaukšto laikymą. Mokymasis valgyti reiškia ir naujų skonių, tekstūrų, konsistencijų pažinimą, ir meilės maistui ugdymą.
Sveikų mitybos įpročių įdiegimas iki 2 m. – savotiška išrankaus ir nevalgaus vaiko „prevencija“. Pasak ekspertų, labai daug kas, ką jis mėgs ir ko nemėgs ateityje, priklauso nuo patirties, kurią kūdikis gauna vos pradėjęs ragauti tiršto maisto. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad valgymo įpročiai, įgyti kūdikystėje (tiek sveiki, tiek nesveiki), daro įtaką maisto pasirinkimui visą vaikystę, paauglystę ir net brandžiame amžiuje. Kur kas lengviau įdiegti deramus įpročius mažyliui nei paskui juos keisti aštuonmečiui. Štai kaip galite padėti savo vaikui mėgautis visokiausiu maistu.
1.Keiskite požiūrį
Juk jūs nesitikite, kad žengęs pirmą žingsnį mažylis ims ir nubėgs. Arba kad pradėjus mokytis reikalus daryti į puoduką nenutiks nė vienos avarijos. Naujų produktų pomėgis nėra įgimtas. Tai šis tas, ko reikia išmokyti. Naujų skonių atradimo procesas – treniruotės, kurių metu ypač svarbus veiksnys yra kantrybė.
Tyrimais įrodyta, kad kūdikiai labiau norėdami valgo tam tikrus vaisius ar daržoves tik po to, kai paragauja jų 8–10 kartų. Tačiau dažni tėvai pasiduoda jau po trečio ar penkto karto, jei jų mažasis tą produktą spjauna. Vaikus galima išmokyti gerai valgyti panašiai kaip skaityti. Tačiau tam reikia laiko, be to, ne visi mokosi tuo pačiu greičiu. Taigi kai norėsis nurašyti savo vaiką į nevalgiųjų gretas, atminkite, kad jis tiesiog dar mokosi.
2.Siūlykite viską
Per pirmus 2 m. patiekite vaikui kiek įmanoma daugiau skirtingų patiekalų ir skonių. Dauguma vaikų tampa mažiau sukalbami ir atsisako nepažįstamo maisto (netgi iš tiesų skanaus) kažkur apie antrą gimtadienį. Tačiau jei mažasis bus susipažinęs su daugiau įvairių skonių, iki prasidedant išrankumo fazei, jis ir tuomet valgys įvairesnį maistą nei tas, kuris iki tol buvo išragavęs mažiau.
3.Kaitaliokite tekstūrą
Tyres papildykite didesniais gabalėliais gerai išvirtos bulvės, prinokusio avokado ar garuose virtos cukinijos. Tuomet kūdikis galės juos pagnaibyti ir pačiaumoti. Šia tema atlikta nemažai tyrimų. Pavyzdžiui, kūdikiai, kuriems buvo duodama įvairios konsistencijos obuolienė (skysta tyrė, tyrė su gumuliukais ir vien iš gabalėlių), vėliau mėgo įvairesnių tekstūrų maistą nei tie mažyliai, kurie buvo maitinti tik skystomis tyrėmis. Kito tyrimo išvados: septynmečiai, kurie kūdikystėje iki 9 mėn. amžiaus nemėgino kramtyti, vėliau buvo išrankesni ir nevalgesni nei tie, kurie paragavo tyrėse gabaliukų būdami 6–9 mėn.
4.Prie stalo išsaugokite ramybę
Vaiko išrankumas gali būti atsakas į įtampą valgymo metu. Baimė ir stresas yra tiesioginiai apetito slopintojai. Šeimos pietūs ir kiti bendri susėdimai prie stalo turėtų sietis su buvimu kartu, pokalbiais, ryšio užmezgimu, o ne vaiko kąsnių skaičiavimu. Kuo mažiau kišitės į jo valgymo procesą ir susitelksite į mėgavimąsi savo maistu, tuo geresnį pavyzdį rodysite ir leisite suprasti, „apie ką“ yra maistas. Be to, kursite vaikui saugią, šiltą, džiaugsmingą atmosferą.
5.Neprisiriškite prie patiekalų laiko
Pusryčiams kotletukas su virtomis morkomis? Sriuba užkąsti? Kodėl ne! Maži vaikai neturi griežtų nuostatų, ką kada valgyti. Tai ir išnaudokite. Kai vaikai ir tėvai užstringa taisyklėse, kokie turi būti pietūs ar užkandžiai, tai galiausiai gali privesti prie nesveikų pasirinkimų, tarkime, saldžių pusryčių ar tuščių kalorijų (dažniausiai – sausainių), gaunamų užkandant.
6.Leiskite išsiterlioti
Neskubėkite valyti mažyliui veiduko ar drausti jam žaisti maistu valgant. Vaikams reikalinga patirti maistą visais pojūčiais. Maknojimas pirštais ar trynimas į staltiesę – tai svarbi pamoka, leidžianti pažinti tekstūrą ir priartinanti vaiką prie įvairiausio maisto. Mažieji nuo gimimo užprogramuoti tyrinėti rankomis ir burna. Norint užauginti maisto mylėtoją, reikia susitaikyti, kad kažkiek šio kelio ruožo bus gana purvinas…
7.Su kiekvienu maistu ar užkandžiu patiekite po vaisių ar daržovę
Na, gerai, gal ir ne su kiekvienu, bet išsikėlus tokį tikslą akivaizdu, kad mažylis tikrai nuolat draugaus su vaisiais ir daržovėmis. Kaip žinome, kuo dažniau vaikas kažko ragauja, tuo labiau tai mėgsta. Taip pat jūsų mažasis užaugs žinodamas, kad daržovės valgomos bet kuriuo dienos metu, ne vien per vėlyvus pietus (kai tėčiai ar mamos grįžta iš darbo, dauguma mažylių būna pernelyg pavargę ir irzlūs, tad nenoriai pažindinasi su naujais produktais). Galiausiai – netgi jei per kartą jis suvalgys vos kelis kąsnelius, per visą dieną bus suvalgęs pakankamai!
8.Sumažinkite deserto vertę
Pernelyg dažnai desertas tampa konfliktų tarp tėvų ir vaikų priežastimi, tad užkirskite tam kelią iš anksto. Geriausia apskritai atsisakyti deserto arba baigti valgymus vaisiaus gabalėliu. Jei šeima prie to jau įpratusi, išmėginkite stebėtinai veiksmingą strategiją: patiekite desertą kartu su maistu – sumažinsite jo svarbą. Žinoma, kartais vaikas suvalgys desertą pirmą ar net vidury valgio, bet tai nieko baisaus. Kol jo porcija bus maža, greičiausiai vaikas suvalgys ir kitą maistą. O jums pavyks nesusieti deserto su emocijomis, nes niekuomet jo nenaudosite kaip bausmės ar premijos, – netgi už tai, kad suvalgė visą lėkštę daržovių.
9.Kuo anksčiau skleiskite pozityvią žinutę
Dabar vystosi jūsų vaiko kalbos įgūdžiai, tad išnaudokite šį etapą kalbėdami apie maistą ir vartodami teigiamus žodžius, taip įsodindami į pasąmonę, kad valgymas yra malonumas: „Sėskime pasimėgauti pietumis“, „Ar tavo pilvukas jau patenkintas, ar tu dar alkanas?“. Jei vaikui buvo neskanu, patikinkite jį: „Žinau, kad norėjai X, bet mes to paties kas dieną nevalgome. Greitai vėl to skanausime.“ Galbūt vaikas ir nesupras visko, ką sakote, tačiau pokalbiai apie maistą, valgymą ir apetitą priartins jį prie maisto mylėtojų pasaulio.
10.Neįpulkite į rutiną
Nenorėtumėte užsiauginti vaiko, kuris valgo tik vienos įmonės duoną ar sūrį? Nuo pat pradžių kaitaliokite produktų gamintojus, rūšis, dydžius, formas ir skonius. Pavyzdžiui, vietoje baltų ryžių pasirinkite ruduosius, juoduosius, plikytus, keptus, taip pat ryžius, maišytus su daržovėmis ar kitais grūdais. Vaikai kažkuriuos iš jų pamėgs labiau, tačiau greičiausiai neprieštaraus valgyti ir kitokios rūšies.
11.Ignoruokite visokius „fe“
Jei vaikas rauko nosį sėdėdamas priešais brokolių lėkštę, nebūtinai tai reiškia, kad jam šlykštu. Pasak tyrėjų, grimasos – tai normali veido išraiška valgant, neleidžianti spręsti, kad vaikui neskanu ir kad taip bus amžinai. Beje, keistų grimasų pasitaiko ir tuomet, kai mažyliui skanu. Panašiai galima pasakyti apie kalbėti pradėjusius mažylius: jei jie sako „man neskanu“, dažniausiai tai reiškia „aš nežinau, kas čia yra“. Jei vaikas griežtai atsisako konkretaus maisto, tiesiog nekomentuodami jį nuneškite ir pamėginkite iš naujo pasiūlyti po keleto dienų.
12.Pirmiausia patiekite daržoves
Kodėl? Todėl, kad vaikai labiau norėdami valgo tuomet, kai yra alkani. Kartais daržovių rekomenduojama duoti kaip užkandžių valandą prieš pietus. Jei vaikas nevalgys jų kartu su patiekalu, būsite ramūs, nes jis jau jų užkando.
13.Svarbiau ragauti, o ne valgyti
Kuo dažniau mažylis kažko paragaus, tuo didesnė tikimybė, kad tai pamėgs. Tačiau ragavimas reiškia tik tai, kad maistas pasiekia skonio receptorius – nuryti jo nebūtina. Jei nespausite, kad reikia sukramtyti ir nuryti, o leisite panorėjus išspjauti, padrąsinsite vaiką paragauti daugiau naujovių. Net visai mažą vaiką galima pamokyti mandagiai išspjauti į servetėlę. Taip pat vaikai mieliau ragaus, jei patieksite jiems naujo maisto labai mažais kiekiais, tarkime, du ar tris mažyčius kąsnelius.
14.Venkite vaikų meniu
Nuo pat pradžių venkite įvardyti ir priešinti sąvokas „vaikų maistas“ ir „suaugusiųjų maistas“. Stenkitės nesirinkti kavinėje patiekalų iš vaikams skirto valgiaraščio, nes jame dažniausiai būna neįkvepianti dešrelių ir bulvyčių „fri“ pasiūla. Verčiau paprašykite vaikui mažos lėkštės ir įdėkite ten gabalėlį savo patiekalo.
15.Neužkraukite vaikui savo patirčių
Tyrimai rodo, kad vaikų mėgstamų daržovių „repertuaras“ dažnai atskleidžia jų tėvų pomėgius. Jei kažkas jus net pykina, o gal save varžote, nes nerimą kelia svoris, tai gali persiduoti mažajam ar net trukdyti jam įgyti sveiką santykį su maistu. Jūsų vaikas – tai baltas lapas, kuriame bus rašoma nauja istorija. Tai galimybė daryti kažką kitaip, nei jūs darėte vaikystėje.