Inkščiantys ir debatus keliantys vaikai

Norėdami kažko pasiekti, vaikai gali išbandyti daug ką. Jie gali ne tik verkti ar pykti, bet ir inkšti ar jus įvelti į nesibaigiančią diskusiją.

jei-vaikas-inkscia

Begalinis inkštimas

Vaikai, norėdami išgauti maksimalų efektą, sujungia mykimą per nosį, ištęstas balses ir dramatiškus gestus. Ir jiems sekasi, nes tai, ką jie skleidžia, yra vienas labiausiai erzinančių dalykų pasaulyje.

X Kas taip elgiasi. Ši naujovė dažnai atkeliauja į namus apie trečių metų pradžią, tačiau tai dar priklauso ir nuo vaiko kalbinių sugebėjimų. Kuo daugiau žodžių vaikas moka ir vartoja, tuo jam lengviau išreikšti poreikius be to erzinančio tono. Vis dėlto ši taktika gali būti naudojama ir ilgiau, jei vaikas taip nesyk pasiekė, ko nori.

X Kodėl? Kaip ir isterijos, taip ir inkštimas yra natūralus būdas vaikui išreikšti nepasitenkinimą. Trimetukas jau geba suvaldyti impulsą kristi ant žemės, tačiau jo raida dar nepasiekė taško, kai jau galima apsvarstyti situaciją ir priimti logines išvadas. Kitaip tariant, jis gal ir moka nemažai žodžių, bet dar neturi įgūdžių veiksmingai juos pavartoti. Net ir jau gana aiškiai mintis reiškiantys mažyliai gali prisiminti inkštimą, jei yra alkani, pavargę ar prastos nuotaikos. Inkštimas – tai paprasčiausias būdas sustiprinti įspūdį to, ką ketini pasakyti. Nieko nepridursi, inkščiantis ir verkšlenantis vaikas išties sulaukia suaugusiųjų dėmesio.

X Kaip išgyvendinti. Apkabinkite ir pasakykite: „Matau, kad dabar tau kažkas labai nepatinka.“ Neapsigaukite, priglaudimas tarsi ir skatina tokį elgesį, bet taip nėra. Tiesiog vaikai labiau linkę jus išgirsti, kai jaučiasi suprasti. Nuraminę lygiu balsu pratęskite: „Kalbėk su manimi normaliu balsu. Kai inkšti ir verkšleni, man sunku tave suprasti.“ Jei vaikas nereaguoja, „pasišalinkite nuo scenos“ pasakę, jog kai norės, tegul pas jus ateina ir kalba normaliai. Tada jau svarbiausia nenusileisti, antraip tik įrodysite, kad jei mažasis verkšlens pakankamai ilgai ir bjauriai, prisikrapštys iki jūsų širdies… 

 Nuolatiniai debatai

Varge, tas vaikas pasakys ką tik nori, kad tik įtikintų jus nusileisti. Neleidžiate žiūrėti televizoriaus? „Bet kitiems tai leidžia!“, „Ta laida – edukacinė, jei leisi žiūrėti, aš kažko išmoksiu, nejau nenori, kad būčiau protingas?“, „Jei leisi žiūrėti, aš susitvarkysiu kambarį, kad blizgėtų!“ ir taip toliau, ir panašiai.

X Kas taip elgiasi. Paprastai – penkiamečiai, kitaip tariant, žmonės, kurie jau puikiai moka kalbėti bei logiškai reikšti norus.

X Kodėl? Anksčiau vaiko ginklai buvo klyksmai ir isterijos, o dabar jis „fechtuojasi“ žodžiais, mėgindamas įtikinti jus leisti elgtis, kaip jis nori. Galbūt vaikas vis dar tiki, kad pasaulis sukasi tik aplink jį, bet pamažu pradeda suvokti, jog kiti žmonės kai ką mato iš kito kampo. Mažasis išmoksta: jei kiti yra kitos nuomonės, vadinasi, norint gauti savo, reikia labiau pasistengti. Derybos – tam labai tinkamas būdas.

X Kaip išgyvendinti. Gal ir smagu stebėti, kaip vystosi loginis vaiko mąstymas bei derybiniai įgūdžiai, gal ir nesinori jo nuo to atgrasyti, tačiau kartais tėvams nuo nuolatinių debatų reikia pertraukėlės. Tad pastebėdami ir pagirdami pozityvius dalykus, vis dėlto laikykitės savo pradinio sprendimo: „Džiugu, kad tu taip kruopščiai apgalvojai vakarienės meniu, ir tas pasiūlymas išsikepti sumuštinių  – visai neblogas. Tačiau aš jau verdu grikių košę. Galbūt sumuštinių keptuvą trauksime rytoj…“ Ir net jei vaikas pateiks trisdešimt skirtingų argumentų, nekeiskite sprendimo. (Išskyrus, žinoma, tuos atvejus, kai vaikas turi tikrą įtikinėjimo talentą ir išties priverčia jus persigalvoti. Tuomet gal laikas pradėti galvoti apie advokatūros studijas…)

Net jei anksčiau ir esate ėję į kompromisą, atminkite, jog ne kiekviena tema yra atvira diskusijoms. Tėvai gali paprasčiausiai pasakyti: „Kalbos baigtos“, „Apie tai daugiau nekalbėsime“. Kartais vaikai tiesiog nori jaustis esantys – todėl jiems svarbu pasakyti, o jums – parodyti, kad girdite, ką jie sako, net jei su tuo nesutinkate. Būna, kad tas supratimo parodymas yra viskas, ko vaikas iš tiesų ir nori.

Nuo šešerių metų verta vaikams išaiškinti savo pasirinkimo priežastis – taip parodote, kad vaikai jums rūpi ir kad jūsų sprendimai nėra iš kepurės. Net jei jiems nepatiks jūsų sprendimas, turėtų patikti toks bendravimo būdas.