Niekas nesiginčija – nėra geresnio, skanesnio ir sveikesnio maisto už mamos pagamintą. Neketiname ir mes siūlyti jums mesti virti košes ar troškinius. Tačiau šį kartą nusprendėme reabilituoti tas mamas, kurios retkarčiais „nusideda“ ir į puodą įmeta ne savo pačios gamintą maistą, o pusgaminius. Jau vien dėl to, kad tai šiltas maistas, jis yra geresnis nei, pavyzdžiui, sausi sumuštiniai. Tiesa, pirktiniai koldūnai, žuvies piršteliai ir virtos dešrelės neturėtų mažylio valgiaraštyje atsidurti dažniau nei kartą per savaitę ir anksčiau nei sulaukus trejų metų, kol virškinamasis traktas dar nėra galutinai subrendęs.
Dažnai valgyti šių produktų negalima ne vien todėl, kad juose pilna įvairiausių sintetinių priedų, dažiklių, stipriklių, kvapiųjų medžiagų ir šiaip visokių kitokių E (iš kurių pavojingiausi E102, E110, E120, E124 ir E127). Esminė draudimo priežastis yra ta, jog tai nėra visavertis maistas, ir jei vaikas nuolat jį valgys, suprantama, negaus kokybiškų, neperdirbtų produktų.
Be to, nuolat valgant minėtus produktus susiformuoja neteisingas supratimas apie skonį, pavyzdžiui, vaikas mano, kad žuvies skonis – kaip žuvies pirštelių, mėsos – kaip virtų dešrelių.
Virtos dešrelės – kokiose mėsos daugiausiai?
Pradėsime nuo virtų dešrelių, kurias mažieji mėgsta bene labiausiai. Jos gana minkštos, todėl jas lengva sukramtyti. Dažniausiai virtos dešrelės gaminamos iš kiaulienos, jautienos ir vištienos.
Žinoma, būtų naivu tikėtis, kad jos gali atstoti natūralią mėsą ir bus tinkamas geležies šaltinis. Tačiau negalėtume teigti ir to, kad jose mėsos nėra visai. Kuo virtose dešrelėse daugiau mėsos ir mažiau subproduktų (maltų tešmenų, odų, papilvių ir panašių dalykų), tuo jos yra kietesnės ir skanesnės. Dažniausiai mėsa pakeičiama sojomis, kuri papildo gaminį baltymais. Nesuklyskite – sojos nėra kenksmingos, jos tik mažiau vertingos.
X Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos, nededant augalinės (pavyzdžiui, sojų) ar gyvulinės kilmės mėsos pakaitalų, užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos. Užpildai – tai maisto medžiagos, kurių didžiąją dalį sudaro baltymai (pavyzdžiui, kukurūzų krakmolas, kviečių miltai, bulvių skaidulos). Jie sugeria vandenį ir suteikia produktui minkštumo. Mechaniškai atskirta mėsa yra tyrės konsistencijos, ji gaunama presuojant kaulus, likusius išpjausčius mėsą. Tokios mėsos vertė gali būti net dešimt kartų mažesnė už kitą mėsos žaliavą.
X Pirmos rūšies mėsos gaminiuose jau yra ribotas kiekis mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo. Neleidžiama vartoti tik sojų miltų.
X Antros rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo dėti leidžiama neribotai, tik gamintojas privalo jų kiekį nurodyti etiketėje.
Virti, kepti ar… valgyti žalias?
Kai kurioms mamoms vis dar atrodo, kad virtas dešreles dar būtina virti, o jei vaikas suvalgo „žalią“ dešrelę – išsigąsta. Ne, dešrelę galima valgyti ir šaltą – tai tas pats, kas duoti šlapios dešros gabalėlį.
Pavirti ją gerai yra dėl to, kad tuomet vaikas gaus šilto maisto, kuris yra rekomenduojamas bent kartą per dieną, o geriausiu atveju tris – ryte, per pietus ir vakare. Tik kepti nereikėtų, nors tokios kai kam yra skanesnės. Dešrelėse yra blogųjų (sočiųjų) riebalų, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, nes į daugelį jų yra pridėta lašinukų ar kitokio riebalo, odelių. Kepant šie riebalai išskiria nuodingas medžiagas, skatinančias širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, o vėliau – ir vėžio atsiradimą.
Piršteliuose – tik žuvų kvapas?
Dėl žuvies pirštelių vyrauja dvi nuomonės – vieni tėvai mano, kad, siūlydami šio produkto, mažiesiems duoda žuvies, o kiti šventai įsitikinę, kad juose – tik žuvies kvapas. Kaip gi yra iš tikrųjų?
Klysta manantieji, kad piršteliuose žuvies nėra visai. Antraip jie nesivadintų žuvies piršteliais. Tačiau jos ne daugiau nei 50 proc. Todėl, be abejonės, gryna žuvis yra geresnis pasirinkimas. Didesnė šio produkto blogybė yra ta, kad žuvis čia paniruota, t. y. apvoliota maltuose džiūvėsėliuose ir skirta kepti riebaluose. Kepant apskritai susidaro blogiosios transriebalų rūgštys, kurios kenkia sveikatai (sukelia uždegimą ir imuninės sistemos hiperaktyvumą, su jomis siejamas širdies ligų, insulto, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų atsiradimas). O kepami džiūvėsėliai reikalauja daugiau aliejaus, kurį kaitinant aukštoje temperatūroje, susidaro nuodingi aldehidų produktai. Taigi neskubėkite čirškinti žuvies pirštelių keptuvėje – juos galite kepti orkaitėje arba troškintuve. Taip sumažinsite arba visai išvengsite riebalų įsisavinimo.
Koldūnams svarbiausia – įdaras
Koldūnai – tai gaminys, kurį sudaro tešla ir įdaras. Dėl tešlos daug diskusijų kilti lyg ir neturėtų – beveik visų koldūnų rūšių tešla yra vienoda. Ją sudaro miltai, vanduo ir druska. Tai maisto produktai, dėl kurių baimintis nėra pagrindo.
Daugiausia rūpesčio kelia koldūnai su mėsos įdaru. Paprastai mėsos šiuose produktuose būna ne daugiau nei 50 proc., o kai kur – ir mažiau. Tačiau svarbu ne tik mėsos kiekis, bet ir jos kokybė.
Įdare turėtų būti kuo mažiau riebios mėsos (kurioje yra didelis kiekis mūsų jau minėto priešo – sočiųjų riebalų), mechaniškai atskirtų arba negyvūninės kilmės pakaitalų (pavyzdžiui, sojų) ir užpildų (pavyzdžiui, krakmolo). Net jei nuspręsite pasigaminti koldūnų su mėsa patys, nepamirškite, kad ir tuomet ne mažiau svarbi įsigyto ar namie malto faršo kokybė.
Skaitykite etiketes!
Turbūt net sakyti nereikia, kad jei jau nusprendėte mažyliui pasiūlyti virtų dešrelių, žuvies pirštelių ar koldūnų, šie būtinai turi būti aukščiausios rūšies. Antraip dėl nevertingos sudėties gali nukentėti vaiko vystymasis. Net jei ant pakuotės puikuojasi užrašas „Vaikiškas“, „Mažylių“ ir kt., tai visiškai nereiškia, kad šis produktas yra skirtas vaikams ir yra geresnis. Kartais gamintojai, įvertindami pirkėjų nenorą skaityti gaminio etiketes, juos tokiu būdu pergudrauja.
Nepasikliaukite ir gaminio kaina. Žinoma, neretai didelė kaina rodo gaminio kokybę. Tačiau – ne visuomet. Kartais rinkos senbuvių prastesnės kokybės gaminys kainuoja brangiau nei naujokų, kurie dar tik skinasi kelią į pirkėjų namus. Todėl būkite budrus ir nepatingėkite perskaityti informacijos, esančios gaminio etiketėje.
Konsultavo gydytoja dietologė Žana Antonova
