Pykinimas – išgyvenamas!  

Nuostabią žinią apie naują gyvybę kartais praneša ne itin malonus jausmas. Pasirodo, pykinimas yra pirmoji moters reakcija į nėštumą ir ji yra tikslesnė netgi už patį geriausią nėštumo testą. 

nestumas2 (1)

Konsultuoja gydytoja ginekologė Linda Širšinaitienė

Pykinimas užklumpa net 90 proc. visų būsimų mamyčių, o kas trečia nėščioji dar ir vemia. Ir tai rodo, kad tokia savijauta yra normali, netgi galima teigti, kad taip ir turi būti. Jeigu jus pykina, vadinasi, viskas gerai – nėštumas sklandus, o pilvelio gyventojas jaučiasi gerai. Nors nereikia sunerimti ir toms, kurios šio nemalonaus pojūčio išvengė – tiesiog jūs ištraukėte laimingą bilietą nėštukių loterijoje. Ženklas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, yra šis – tarkime, jus pradėjo pykinti ir greitai, dar nesulaukus dvylikos savaičių, staiga liovėsi – tai gali reikšti, kad vaisius toliau nebesivysto.

 

Ne visoms pasiseka vienodai

Paprastai pykinimas ir vėmimas prasideda maždaug 5–6 nėštumo savaitę, nėščiosios organizme pasikeitus hormonams. Laimė, pernelyg ilgai neužtrunka – dažniausiai tęsiasi iki dvyliktos, o kartais – 16–20 nėštumo savaitės. Tačiau paguosti galime ne visas – retais atvejais (maždaug apie 5 proc. nėštukių) šie nemalonūs pojūčiai vargina iki pat nėštumo pabaigos.

Paprastai labiau pykina besilaukiančias pirmagimio, jaunas nėštukes bei esant daugiavaisiam nėštumui ar nėštumo patologijai. Pastebėta, kad dažniau pykina mergaičių mamytes. Manoma, kad įtakos turi ir genetika. Pasiklauskite mamos, jei pykino ją, greičiausiai ir jūsų nėštumas bus panašus.

 

Ar galima išsivaduoti?

Dėl nemalonių pojūčių būsima mama mažiau valgo ir geria, o dėl vėmimo gali netekti skysčių ir svarbių vitaminų bei mineralinių medžiagų. Mažyliui tai nepakenks – jis iš mamos organizmo pasiima visko, ko jam reikia. Tačiau būsimai mamytei minėto gėrio gali ir pritrūkti. O juk nėštumas reikalauja labai daug jėgų ir energijos. Todėl pasirūpinti savimi būtina – pailsėti ir gerai išsimiegoti, vengti aplinkos dirgiklių: triukšmo, ryškios šviesos, karščio, kvapų, kurie gali sukelti pykinimą.
Didelis geležies turinčių papildų kiekis tik paaštrins rytinį pykinimą. Todėl geriau jų iš viso atsisakyti. Jeigu juos vartoti būtina, gerkite vakare po valgio, o ne ryte.

Pykinimas dažniausiai vargina ryte, nes per naktį sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje. Todėl rekomenduojama dar lovoje ką nors įsidėti į burną. Nedideli kiekiai ir lengvas maistas mažiau apsunkina skrandį, todėl patariama valgyti 5–6 kartus per dieną, vengti riebaus maisto, vartoti daugiau baltymų ir angliavandenių. Gerti reikėtų mažais kiekiais tarp valgymų. Galima gerti imbiero miltelius arba arbatą su imbieru, nes šis šakniastiebis slopina pykinimą. Nepamirškite – racione turi būti gausu A, E, D, B vitaminų, folio rūgšties. Rekomenduojama pavalgius vengti staigių judesių, nesigulti ant kairio šono.

Jeigu minėti dalykai nepadeda ir moteris netenka iki 5 proc. buvusios kūno masės, reikalingos medikamentinės priemonės, kurias skiria būsimą mamytę prižiūrintis gydytojas.

 

Kai pavojinga

Kaip jau minėta, iki 90 proc. nėščiųjų vargina didesnis ar mažesnis pykinimas, o 2 proc. jų būdingas užsitęsęs pykinimas ir vėmimas su įvairiomis galimomis komplikacijomis. Medikai tai vadina nėščiųjų toksikoze.

Nėščiųjų toksikozė yra indikacija guldyti į ligoninę, jei nėščioji vemia ir atsiranda pakitimų šlapime (ketonų), jei moteris netenka svorio. Esant tokiai būklei, namuose gydytis tikrai nepavyks.

Jei pykinimas nėra stiprus, o nėštumo eiga nėra sunki, poveikio vaisiui tikrai nebus. Tačiau kai vargina stipri nėščiųjų toksikozė, vaisius gali gimti per mažo svorio, dažniau gimsta prieš laiką, būna dažnesni apsigimimai.

Kur kas didesnė grėsmė galima (nors tikrai nebūtina) mamai. Nuolat pykinant ir vemiant gali įtrūkti ar net plyšti stemplė, atsirasti kraujosrūvų akies tinklainėje, inkstų funkcijos nepakankamumas. O dėl vėmimo ėmus trūkti vitamino B1 – atsirasti Wernicke encefalopatija (toks sindromas, kuriam būdingas atminties netekimas, pusiausvyros sutrikimai ir nevalingi akių judesiai, pažeidžiama pilkoji smegenų medžiaga).

 

Kaip maitintis 

Konsultuoja mitybos specialistė Vaida Kurpienė 

Kai pirmojo trimestro metu moterį pykina, pasikeičia medžiagų apykaita, hormonų balansas ir tam tikrų medžiagų poreikis. Lengviausia yra toms moterims, kurioms pykinimas pasireiškia dėl konkrečių kvapų ar maisto produktų. Šiuo atveju patarimas akivaizdus – jų tiesiog vengti. Sudėtingiau, jei pykinimas su vėmimu prasideda nuo pat ryto. Tokiu atveju sutrinka elektrolitų pusiausvyra ir ši situacija dar padidina pykinimo problemą. Šios situacijos sprendimas nebus labai paprastas ir greitas.

Atkreipkite dėmesį, kad dažniausiai vartoti skysčių visiškai nesinori, nes atrodo, kad, jei išgersime nors lašelį, vėl pradės pykinti. Tokie pojūčiai – visiškai natūrali reakcija į dehidrataciją. Vis tik yra paprastai įgyvendinamų priemonių, galinčių padėti pykinimo periodo metu.

 

Pirmas žingsnis – atkurti skysčių pusiausvyrą

Kuo ilgiau užsitęsęs pykinimas su vėmimu, tuo ilgiau teks ir atkūrinėti skysčių pusiausvyrą. Jei tik pastojote ir jaučiate lengvą nemalonumą skrandžio srityje, nelaukite, kol bus blogai – pirmiausia įsitikinkite, kad vartojate pakankamai skysčių. Geriausia šiuo atveju gerti nesaldžią arbatą bei 10 dienų tris kartus per dieną iki valgio likus 20–30 minučių atsigerti po stiklinę negazuoto sūraus (aukšto mineralizacijos lygio) mineralinio vandens. Dažniausiai toks mineralinis parduodamas prisodrintas angliarūgšte (gazuotas) dėl vandens savybių konservavimo ir skonio. Tačiau Jūsų atveju angliarūgštė tik pablogintų situaciją. Taigi įsipylusios vandens į stiklinę pamaišykite ir angliarūgštė pasišalins.

Skysčių paros teorinės normos formulė paprasta – Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x litrų. Ši norma tik teorinė ir skirta nesilaukiančioms, bet maždaug orientacijai vis tiek pagelbės. Geriausia sekti savo šlapimo spalvą – ji turi būti švelniai gelsva. Jei skaidri – geriate per daug skysčių, o jei tamsiai geltona – per mažai. Skysčių pusiausvyrą gali pagelbėti atkurti ir įvairios arbatos. Geriausia rinktis tas, kurios, kaip teigiama, mažina pykinimo jausmą: aviečių lapų, ramunėlių ar apynių. Taip pat išsivirkite daržovių sriubų be mėsos sultinio – jos lengvai virškinamos bei pagelbės išlaikyti skysčių kiekį organizme. Kava skatina dehidrataciją, be to, mažina taip Jums reikalingą folio rūgštį organizme. Taigi reikėtų jos vengti.

 

Antras žingsnis – tinkamas mitybos režimas

Jei įprastai sakome, kad suaugę žmonės turi suvalgyti didžiausią maisto kiekį iki 15 valandos dienos, o pietūs turi būti pats didžiausias valgis, Jūsų atveju toks režimas gali netikti. Geriausia, jei tą patį maisto kiekį padalysite į mažesnes porcijas ir valgysite kas 2–2,5 valandos nedideliais kiekiais. Labai svarbu geras kramtymas, nes, jei blogai burnoje susmulkinsite maistą, už jus tą darbą turės atlikti skrandis, o tai jam tikrai gali „nepatikti“. Trečia, peržiūrėkite savo mitybą. Rytą, tik atsikėlusi iš lovos, galite suvalgyti vaisių ar nedidelį gabalėlį padžiovintos bemielės viso grūdo duonos. Tai pagelbės, jei jūsų pykinimo priežastis – per mažas gliukozės kiekis. Venkite labai riebaus, stipriai apkepto, rūkyto, vytinto maisto. Tai sunkiai virškinami maisto produktai, kurie gali paskatinti pykinimą bei rėmenį. Taip pat venkite paprastų angliavandenių: baltų miltų gaminių, saldumynų, dribsnių, šlifuotų ryžių. Vienu metu valgykite kuo paprastesnį maistą – jis lengviau susivirškins. Jūsų racione turi būti daržovių, geriausia šviežių. Jei Jūsų skrandis sunkiai virškina termiškai neapdorotas daržoves, valgykite jas smulkiau sutarkuotas, rinkitės vandeningesnes rūšis. Galite šiek tiek apdoroti garais, nuplikyti ar vos kelias minutes pakepinti keptuvėje. Iš šio maisto gausite vertingų medžiagų bei papildomų skysčių.

 

Mamų patarimai

Mamos ieško ir atranda! Dažniausiai laurai atitenka: čiulpiamam saldainiukui vos pramerkus akis (kartais ir riekelei duonos); „Borjomi“ mineraliniam vandeniui; rūgštesniam maistui (apelsinai, kiviai, į ledukus sušaldytos citrinų sultys); imbierui su arbata, imbieriniams sausainiukams arba imbierinėms tabletėms; šaltam maistui, ypač ledams; mėtų ar serbentų lapų arbatai; šaukšteliui kažko aštraus, pvz., garstyčių.