Small boy and little house made with color paper and scissors
Konsultuoja vaikų lopšelio-darželio „Lazdynėlis“ direktorė Elena Markevičienė
Italijos Reggio Emilia (Emilijos Redžo) miestelio gyventojai po Antrojo pasaulinio karo nusprendė, kad turėtų geriau pasirūpinti savo vaikais – šie turi ne tik valgyti bei miegoti, bet ir džiaugtis gyvenimu. Taigi žmonės pardavė arklius ir kitą menką po karo likusį turtą, kad už gautas lėšas įkurtų ugdymo įstaigų, nupirktų žaislų ir kitų vaikiškų prekių. Ši istorija atskleidžia du gražius dalykus – į pirmą planą iškeliamas vaikas, be to, parodoma, kad bendruomenė, siekdama vieno tikslo, gali daug nuveikti.
Dabar Reggio Emilia pedagogikos idėjos paplitusios po visą pasaulį. Žinoma, jos atėjo ir į Lietuvą.
Reggio Emilia filosofijos pagrindiniai principai
■ Centre – vaikas. Kiekvienas vaikas yra vienintelis ir nepakartojamas. Jis turi savo augimo ir vystymosi ritmą. Suaugusieji tarsi susiburia aplink jį ir stebi, kuo galėtų jam padėti. Tėvų ir pedagogų mintys nukreiptos į vaiko ugdymą, poreikius, jam tinkamos aplinkos kūrimą. Suaugusysis tiesiog negali vaikui sakyti: „Šiandien negaliu su tavimi pažaisti, nes neturiu tam laiko.“ Reikia gerbti vaiko sumanymus ir tartis dėl tinkamo laiko.
■ Vaikas turi šimtą kalbų – šimtą būdų atrasti, suprasti, šimtą būdų girdėti, matyti… Svarbu sukurti sąlygas, kad jis galėtų save išreikšti įvairiausiais būdais – kalba, muzika, kitais menais, žaidimais. Juk kartais nejučia vaiko poreikiams atsiskleisti sutrukdome, tarkim, pasakę, kad vienam ar kitam užsiėmimui jis dar per mažas.
■ Aplinka – trečiasis pedagogas. Kurkime tokią aplinką, kurioje vaikas gerai jaustųsi ir kuri suteiktų jam galimybių tobulėti, įgyvendinti savo idėjas. Štai „Lazdynėlio“ kieme prie augalų yra užrašyti jų pavadinimai – gal darželinukas su mama ne paprastai praeis pro medį ar krūmą, o sustos ir aptars, kas čia auga, kuo augalas ypatingas.
■ Vaikas yra laisvas ir turi savo teisių. Reggio Emilia pedagogai vaiką mato kaip turintį teises, o ne poreikius. Toks suvokimas reikalauja nuoseklaus pasišventimo. Vaikui nenurodinėjama, ką kada privalo daryti – jis turi savo laiką, kai gyvena ir kuria. Kai mūsų mažiausieji yra išklausomi ir gauna pakankamai laiko bei erdvės išreikšti save, mums belieka tik stebėtis jų gebėjimais suvokti ir paaiškinti sudėtingus aplinkos reiškinius. Ne veltui Reggio Emilia požiūris yra dažnai vadinamas klausymosi pedagogika.
■ Pedagogas – tai vaiko ir šeimos partneris. Sakoma, kad pedagogas turi būti šalia (ne priekyje ar gale) ir stebėti vaiką, skatinti bei džiaugtis jo sėkme. Auklėtojos būna šiltos, draugiškos, harmoningos, ne per daug valdingos. Tos pačios pedagogės grupę ugdo trejus metus. Ugdymas vyksta linksmai ir kūrybingai. Ir tėvai nori matyti, kaip jų vaikai kuria ir bendrauja.
■ Svarbus yra vaiko patirties kaupimas (dokumentavimas). Mūsų auklėtinių darbeliai vertinami, todėl kaupiami ir saugomi, netgi esame išleidę jų kūrybos knygelių. Darbelius saugant, išreiškiama pagarba vaiko kūrybai, be to, matyti, kaip jis per metus patobulėjo. Po daugelio metų, kai autorius bus labai paaugęs, bus įdomu atsiminti jo pirmuosius kūrybinius žingsnius.
Svarbiausia – kūrybingumas
Integruojant į vaikų ugdymą Reggio Emilia idėjas, daug dėmesio skiriama jų kūrybinių sugebėjimų lavinimui. Kuriantis darželinukas visuomet turi teisę pasirinkti reikiamas medžiagas ir priemones, kurių jo aplinkoje yra daug ir pačių įvairiausių. Neretai vaikui primetama, kad reikia piešti konkrečia priemone ar gaminti iš konkrečios medžiagos. Tačiau jis pats turi atrasti būdus, kurie tinkamiausi išreikšti jo idėją. Kartais vaikas randa tokį sprendimą, kokio nesugalvotų suaugusysis. O juk ir kas gali tvirtinti, kad gėlės kotas turi būti žalias, o žiedlapiai – ne kvadratiniai?
„Lazdynėlio“ auklėtiniai kuria ir eilėraščius bei pasakėles. Pavyzdžiui, kai kiekvienas vaikas pasiūlo po porą eilučių, gali gimti smagus eilėraštukas. Net tie darželinukai, kurie iš pradžių būna tik pasyvūs stebėtojai, vėliau užsimano dalyvauti kūrybiniame procese. Tai dar kartą parodo, kad kūrybiškumo nestinga visiems vaikams, tik kartais nebūna progos pasireikšti.
Tiesa, Reggio Emilia idėjomis besiremiančiose grupėse, be įvairiausių kūrybinių reikmenų, yra ir įprastinių žaislų. Be kūrybinės veiklos, užsiimama ir įprastine. Čia vaikai ugdomi visapusiškai. Juk gali būti taip, kad sustiprintai ugdydami atžalas viena kryptimi apleisime kitas jų amžiui svarbias sritis. Tačiau kūrybingumas visuomet bus naudingas ne tik užsiimant menais, bet ir kitose gyvenimo srityse.
Tinka ir „sunkiems“ vaikams
Sakoma, kad būna „patogūs“ ir „nepatogūs“ vaikai. Su kai kuriais mažyliais sutarti tikrai paprasta – paduosi kaladėles ir jie ilgai dėlios. Bet yra vaikų, kurie nori kur kas daugiau. Reggio Emilia požiūriu, svarbi priemonių įvairovė, kad vaikai turėtų galimybę pasirinkti, ką veikti. Grupėse nėra agresyvių vaikų, nes įvairiausių priemonių buvimas leidžia jiems save išreikšti ir nuolat užsiimti įdomia veikla. Tuomet nekyla noro konfliktuoti ar skųstis, kad nėra ką veikti. Net pasyvų ar, atvirkščiai, hiperaktyvų darželinuką galime sudominti priemonėmis, kurių jis anksčiau nebuvo pažinęs.
Į ugdymo įstaigos veiklą stengiamės įtraukti ir tėvelius. Tarkim, pas mus, kaip ir kituose darželiuose, kyla nesusipratimų, kai gimdytojai atveda į darželį sergančius vaikus. Taigi surengėme susitikimą su tėvais, tarp kurių yra ir medikų. Šie visiems papasakojo, kaip tai kenksminga visų pirma pačiam vaikui (juk liga stiprėja, silpsta imuninė sistema), taip pat visai bendruomenei. Tėvai yra partneriai ir patarėjai įvairiais klausimais.
Veiklos laisvė
Darželinuko teisės ir pasirinkimo laisvė galioja ne tik kuriant, bet ir kitose srityse, pavyzdžiui, planuojant savo laiką. Jeigu jis nenori daryti kažkokio darbelio ryte, gal norės jį padaryti popiet? Vaikai neturėtų ir gultis pietų miego, jeigu to nenori. Tiesa, neretai patys tėvai prašo, kad sūnus ar duktė vis dėlto būtų guldomi pailsėti, antraip vakare jiems sunku su juo susišnekėti. Auklėtojos pastebėjo, kad darželinukai, kurie nemiega, moka prisitaikyti ir žaisti tyliai, netrukdydami bendraamžiams.
Taigi vaikui suteikiama teisė išreikšti savo individualumą, bet, kita vertus, tai turi būti gerai apgalvota. Vieno laisvė neturi trukdyti kitiems. Tarkim, jeigu vaikas pasistatys šviesos staliuką ten, kur jis kliudys kitiems vaikams, reikės tartis, kad pasitrauktų į šalį. Įvairiausių susitarimų prireikia nuolatos. Mūsų auklėtinių tėvai nesiskundžia, kad vaikai namie pernelyg reiškia savo teises ar demonstruoja pasirinkimo laisvę.
Tiesa, jeigu vaikas kasdien atsisako kažką daryti, nereikia numoti į tai ranka. Reikia bendrauti ir aiškintis, kodėl jis nenori imtis veiklos, kas jam kliudo ar ko jam trūksta.
Visų mėgstamas šviesos stalas
Svarbus Reggio Emilia metodo elementas – šviesos terapija. Vien žaisdamas tamsiame kampe žibintuvėliais, vaikas patirs teigiamų emocijų. O ypač daug minčių ir emocijų suteikia veikla prie šviesos stalo. Sėdint prie jų daromi darbeliai, panašūs į tuos, kurie atliekami ant paprasto paviršiaus, bet čia vaikams daug smagiau – spalvos atrodo gerokai sodresnės ir patiriama daugiau netikėtumų. Paprasta kompozicija iš spalvoto kartono ant apšviesto paviršiaus atrodys daug ryškesnė. Ir ant šviesos stalo sudėlioti kankorėžiai ar džiovinti lapai, stikliniai akmenėliai ar kriauklytės atrodys nepaprastai. Tiesiai ant stalo galima kurti pasitelkus smėlį ir piešti guašu.
Tai tiks daryti namie
Pagrindinius Reggio Emilia pedagogikos principus galima sėkmingai taikyti namie. Šaunu, kai vaiko aplinkoje yra originalių ir įdomių priemonių, padedančių jam save išreikšti „šimtu kalbų“. Štai turintys nuosavą kiemą gali jame įrengti vaikišką namelį su švieselėmis, tiesiai ant žolės pastatyti molbertą, kad mažasis galėtų tapyti, dažams varvant ant žolės, o namuose įtaisyti jaukią širmelę, kad vaikas galėtų ramiai žaisti, vaidinti, netrukdomas brolių ar suaugusiųjų. Taip jis mokosi kurti savo namus.
Skatinkite vaiką atrasti įvairiausių kūrybinės išraiškos būdų. Galima panaudoti kad ir automobilių ar kelionių katalogus. Tegul mažasis menininkas iš jų prisikarpo įvairiausių paveikslėlių ir pavaizduoja, kaip automobilis keliauja per įvairias neįprastas vietoves. O gal jis iš senų žurnalų išsikirps žuvyčių ir sumanys pavaizduoti jūrą? Gal norės iš spyglių ir žolynų sukurti skruzdėlyną? Iš paprastų dalykų galima gauti nepaprastų rezultatų.
