Pranašauja, kad gims tikras galiūnas!

Neišnešiotų kruopyčių mamos neretai pavydžiai žvilgčioja į naujagimius galiūnus, tarsi jų dydis reikštų, kad jie yra sveiki ir stiprūs. Pasirodo, ne viskas yra taip gražu bei lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ką turite žinoti, laukdama gimsiančio 4+ kg dičkio?

Konsultuoja neonatologė, prof. dr. Nijolė Drazdienė

Lietuvos mokslininkai, atlikę turimų duomenų analizę, pastebėjo, kad vaikai gimsta vis sunkesni. O prieš keletą metų pasaulį išvydęs didžiausias Lietuvoje gimęs kūdikis svėrė net 6 kg ir 100 g. Tačiau dėl to džiūgauti nereikėtų – didelis naujagimio svoris labiau problema nei džiaugsmas.
Naujagimio svoris, ūgis ir galvos apimtis, atsižvelgiant į naujagimio gestacijos amžių, įvertinami procentilių metodu. Taip nustatoma, ar rodmenys yra normalūs (tarp 10 ir 90 procentilių), per maži (mažiau nei 10 procentilių) ar per dideli (daugiau nei 95 procentilės). Beje, sunkesni mažyliai paprastai būna ir didesnio ūgio.

Kodėl toks didelis?
Išgirdusias žinią apie didelio svorio naujagimį mamas neretai apninka mintys, kodėl taip nutiko, ką galbūt jos darė ne taip, kad savo pilvelyje užaugino tokį dručkį. Vieno vienintelio atsakymo čia nėra. Todėl pateikiame keletą galimų variantų.

Diabetas. Būsima mama dar iki pastodama gali sirgti diabetu. Tais atvejais, kai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu nustatomas pirmą kartą, jis įvardijamas kaip gestacinis diabetas. Ši liga įtariama tuomet, kai vaisius gimdoje yra per didelis nustatytai nėštumo trukmei, ar yra moters būklės sutrikimų. Tada tiriamas gliukozės kiekis nėščiosios kraujyje, atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Nėščiosios ir vaisiaus būklę stebi, vertina bei koreguoja akušeris ginekologas ir endokrinologas. Sergant diabetu formuojasi vaisiaus pažeidimas, vadinamas diabetine embriofetopatija. Jai būdingas per didelis svoris (daugiau nei 95–97 procentilių), santykinai maža galva, platūs pečiai, storas poodinis sluoksnis, tankūs juodi plaukai, plaukuoti ausų kaušeliai, dideli vidaus organai, be to, būna įgimtų raidos ydų. Nors vaikai išoriškai atrodo dideli ir gražūs, jų organai – funkciškai nebrandūs, todėl po gimimo jiems būna sunkių (panašių kaip neišnešiotų naujagimių) adaptacijos sutrikimų, pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimo simptomų, ryški gelta ir kt. Be to, pirmosiomis gyvenimo valandomis ir dienomis jiems pastebimas gliukozės kiekio sumažėjimas kraujyje, kurį neretai tenka koreguoti skiriant gliukozės tirpalo į veną. Dažniausiai gestacinis diabetas pagimdžius praeina, tačiau rizika, kad moteriai gali atsirasti ir tikrasis diabetas, vis dėlto išlieka. Galutinė gestacinio diabeto diagnozė nustatoma po gimdymo praėjus 6–12 savaičių, atlikus gliukozės tolerancijos mėginį. Tuomet moteris siunčiama endokrinologo konsultacijai.

Angliavandeniai. Nemažai būsimų mamų negali atsispirti pagundai valgyti nesveiką maistą, prisidengdamos nėščiųjų įgeidžiais. Gausybę maisto produktų gardina medžiagomis, aktyvuojančiomis skonio receptorius, todėl jų norisi suvalgyti kuo daugiau. Taigi tokiu atveju patarimas būtų vienas – riboti angliavandenių kiekį ir maitintis sveiku, nekaloringu ir gerai subalansuotu maistu. Čia netinka bobučių patarimai „valgyk, kiek nori“ arba „valgyk už du“. Nėštumas – puiki proga pasidomėti sveika mityba: pradėti valgyti daugiau grūdinių kultūrų, vaisių, daržovių ir mažinti riebaus bei saldaus maisto kiekį. Svarbu žinoti, kad nėštukės svoris neturėtų didėti milžiniškais šuoliais. Idealu, jei jis auga lėtai, bet nuolat. Geriausia, kai iki gimdymo mama priauga apie 10–12 kg. Neracionaliai besimaitinančios moterys, ypač kai vartoja daug saldumynų, būdamos nėščios nutunka, užaugina stambų vaisių, jų gimdymas gali būti sudėtingas.

Genetika. Genetiniai veiksniai lems didesnio vaiko gimimą. Taip atsitiks net ir tuo atveju, jei mama valgys visai nedaug. Todėl beatodairiškai teigti, jog didelis vaikutis gimė vien tik todėl, kad nėščioji daug valgė ir neprisižiūrėjo, negalima. Nors tai nėra taisyklė, tačiau vertėtų pasidomėti, kokio svorio gimėte tiek jūs, tiek vyras. Gali paaiškėti, kad tiek jūsų mamos, tiek močiutės taip pat gimdė galiūnus. O jei pirmasis jūsų šeimos mažylis gimė sverdamas daugiau nei keturis kilogramus, nereikėtų nustebti, kai antrasis vaikutis taip pat bus didelio svorio.

Ar tik apkūnios gimdo dručkius?
Vis dar gajus įsitikinimas, kad didelio svorio naujagimiai gimsta tik apkūnioms moterims, o lieknutės gimdo vidutinio arba mažo svorio naujagimius. Tačiau tyrimų metu paaiškėjo, jog neretai yra netgi priešingai. Mat liesos moters (kuri nėštumo pradžioje svėrė mažiau, nei priklausytų pagal jos ūgį) organizmas pirmiausia stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės. O kiekvienas šių nėštukių priaugtas kilogramas padidina naujagimio svorį kone 50 g.

Vienintelis kelias – cezario pjūvis?
Natūralus gimdymas yra naudingas tiek mamai, tiek jos mažyliui. Tačiau statistika byloja, kad Vakarų šalyse ir Lietuvoje bendras cezario pjūvio operacijų skaičius kasmet didėja, nors tikrai ne visuomet tai yra būtina. Operacija nėra būtina ir tuomet, jeigu moteris po širdimi nešioja nemažą naujagimį. Net ir tuomet galima gimdyti natūraliai. Kiekvienas atvejis yra individualus. Didelis naujagimis yra tik viena priežasčių atlikti cezario pjūvio operaciją. Tačiau ne vienas gigantas yra atėjęs į pasaulį ir natūraliais gimdymo takais. Akušeriai ginekologai, įvertinę galimus pavojus ir riziką moteriai bei vaikui, numato palankiausią vaiko gimimo kelią.
Kūdikio galvutės ir moters dubens dydis. Dubuo matuojamas dar nėštumo pradžioje ir jau tada gydytojas gali preliminariai pasakyti, kokia bus gimdymo eiga. Matuojant dubenį, svarbu įvertinti ir kaulų storį (kuo jie storesni, tuo mažesnė kaulinio dubens ertmė, kuria slenka vaisius gimdymo metu). Todėl nenusiminkite turėdama siaurus klubus – jeigu jūsų kaulai yra ploni, vaisiui vietos turėtų užtekti. Akušeris ginekologas stebėdamas nėščiąją nustato galimas motinos dubens bei vaisiaus matmenų neatitiktis ir cezario pjūvio operacijos galimybę.
Vaisiaus padėtis. Kai nustatoma vaisiaus sėdmenų pirmeiga, net ir mažam vaisiui gimti gali prireikti cezario pjūvio operacijos.

Galimi gimimo ir gimdymo pavojai
Gimdymo traumos. Dideliam naujagimiui slenkant gimdymo takais, išlieka tikimybė, jog gali įstrigti petukai, lūžti raktikaulis, galvytėje atsirasti kraujosruvų. Tačiau svarbu žinoti, kad net ir tuomet, jeigu gimdymo metu minėtų bėdų nebuvo, per didelio svorio mažyliai kurį laiką atidžiai stebimi, vertinama jų fizinė ir psichomotorinė raida. Dažniausiai šie vaikai vystosi ir auga normaliai, o didelis jų gimimo svoris dar nereiškia, jog suaugę jie bus apkūnūs.
Tarpvietės plyšimai. Siekiant išvengti (arba bent sumažinti) tarpvietės plyšimų, antrajame gimdymo etape tarpvietė įkerpama. Tai daryti reikia, kai vaisius stambus, tarpvietė labai neelastinga. Taip sumažinamas tamprių audinių pasipriešinimas, todėl kūdikio galvutei lengviau užgimti.

Ar užteks pieno?
Kai kurių dručkių mamos ne juokais sunerimsta, ar jų atžaloms užtenka pienuko – juk gimę dideli, jie ir valgyti turėtų daugiau. Tačiau toks įsitikinimas yra klaidingas. Didelio svorio vaikučius maitinti reikia ne dažniau nei normalaus svorio naujagimius. Būtina atsižvelgti į kiekvieno mažylio poreikius, o jie skirtingi. Būtina vertinti kūdikio svorio augimą. Motulė gamta taip viską surėdė, kad pienuko gaminasi tiek, kiek reikia konkrečiam kūdikiui. Jei atrodo, jog jo gaminasi per mažai, tiesiog dažniau mažyliui pasiūlykite krūtį.

Mamos istorija: „Galbūt galėjau nesikankinti…“
Visą nėštumo laikotarpį iš laimės tiesiog skrajojau. Nors dirbdavau nemažai valandų, ir pykindavo, ir nuo vidurio nėštumo beveik kasdien ėsdavo rėmuo, ir labai dažnai lakstydavau į tualetą šlapintis, ir greitai storėjau, – tos nepaprastos laimės niekas netemdė.
Maždaug įpusėjus nėštumui, persikraustėme iš Vilniaus į rajoną, teko pakeisti ir nėštumą prižiūrinčius medikus, tad prisiregistravau į čionykštę Šeimos kliniką, kur likusius nėštumo mėnesius stropiai lankiausi pas pasirinktą šeimos gydytoją ir ginekologę, klausiau ir vykdžiau visus jų nurodymus.
Pilvelis augo labai spėriai ir atrodė išties įspūdingai. Draugės net spėliojo, ar tik ne dvynukus nešioju. Kai 39-ąją nėštumo savaitę apsilankiau pas savo ginekologę, ši apčiupinėjusi mano pilvuką pasakė: „Viskas tvarkoje, vaikelis bus kokių 3,5 kg, galėsite gimdyti pati“. Artėjant gimdymui, šiek tiek jaudinausi, bet save mintyse įtikinėjau: „Viskas bus gerai. Per gimdymą nešauksiu, būsiu rami, visą skausmą iškentėsiu tyliai, kad ir gydytojams, ir man pačiai būtų lengviau… “
Paryčiais nubėgo vandenys. Atvykau į ligoninę. Tačiau nereguliarūs sąrėmiai prasidėjo tik vėlai vakare, visą naktį praleidau nesumerkdama akių. Išaušus rytui, aš jau negalėjau gulėti, turėjau vaikščioti, kad vaikučio galvytės neužspausčiau, kaip man sakė… Tik apie vidurdienį gydytojų komanda apsižiūrėjo, kad vaiko aš pati nepagimdysiu, nes jis, atrodo, didelis ir nepasislenka į mano gimdos kaklelį. Iškilo klausimas: „Koks vaiko svoris? Kada paskutinį kartą jai darytas echoskopas?!“ Ir tada išlindo yla iš maišo: echoskopas man buvo darytas tik pirmojoje gydytmo įstaigoje, dar Vilniuje. O aš jau buvau leisgyvė, visai be jėgų… Sušauktas gydytojų konsiliumas priėmė sprendimą – skubiai daryti neplaninę Cezario pjūvio operaciją. Situacija pasisuko kita linkme: akušerės sukišusios vamzdelius mane išvimdino (nors prieš tai jos sakė, kad išgerčiau arbatos, suvalgyčiau jogurtuką pasistiprinimui…) ir aš buvau išvežta į operacinę. Sąmonei temstant maldavau kuo greičiau gelbėti mano vaikelį!
Ką gi, atsibudusi po narkozės, susipažinau su savuoju keturių su puse kilogramų galiūnu – nuostabiu, į tėvelį labai panašiu berniuku. Laimei, viskas baigėsi gerai.

Gydytojos komentaras
Gydytoja ginekologė Linda Širšinaitienė

Laukiantis vaikelio vaisiaus svorį apytiksliai galima nustatyti pagal Rudakovo formulę. Reikia pilvo apimtį (pavyzdžiui, 102 cm) padauginti iš gimdos dugno aukščio (pavyzdžiui, 32 cm), o tada atimti 3264 g. Taigi numatomas naujagimio svoris bus 102×32-3264. Tačiau ši formulė tinka ne visada. Svarbus ir pačios moters svoris – ar ji yra nutukusi, ar labai liesa. Jei moteris neaukšto ūgio, pilvas atrodys didesnis. Tuo tarpu aukštos moters pilvukas gali ir „pasislėpti“. Čia svarbi ir dubens forma – „džinsinio“ dubens savininkei vaisius atrodys didesnis. Negalima pamiršti ir to, jog nėštumo pabaigoje vaisius per savaitę gali priaugti po 200-300 gramų, taigi per dvi paskutines savaites vaisius gali priaugti 600 gramų, tad visut viską numatyti, apskaičiuoti nėra taip paprasta.
Jeigu įtariama, kad naujagimis bus didesnis, t.y. pirmą kartą gimdančios moters didesnis nei 4000 gramų (pakartotinai gimdančios – 4500 g), galima atlikti echoskopiją (jei toje ambulatorinėje gydymo įstaigoje yra tokia galimybė). Visada galima nėštukę nusiųsti į ligoninę, kur jai bus atlikti visi reikalingi tyrimai. Jei naujagimio numatomas svoris yra 5 kilogramai ir daugiau, apie gimdymo taktiką sprendžia gydytojų konsiliumas. 4 kg naujagimį gali pagimdyti ir pirmą kartą gimdanti moteris. Tik reikia atkreipti dėmesį į kūno sudėtį, kaulų storį, moters ūgį ir kitus faktorius. Tačiau taktika paprastai būna panaši – pirmiausia moteris bando gimdyti pati ir tik tuomet, jeigu vaisius pasirodo esąs per didelis, atliekama operacija.
Skaitytojos gimdymas nuo pat pradžių buvo sudėtingesnis, nes moteriai iš pradžių nutekėjo vandenys, o sąrėmiai prasidėjo tik po kurio laiko. Paprastai tokie gimdymai retai eina tarsi sviestu patepta: trunka ilgiau, reikalauja daugiau dėmesio ir medikų įsikišimo. Kada vaisius yra didesnis, reikia daugiau laiko galvutės konfigūracijai, ji ilgiau statosi į kaulinį dubenį. Žiūrint iš medicininės pusės, gimdymo eiga buvo normali, o pabaiga – be komplikacijų. O mūsų emocijos yra skirtingos, mes visi tuos pačius įvykius galime interpretuoti nevienodai, priklauso, kaip sakoma, kurioje „barikadų“ pusėje esame.
Gimdymo metu valgyti nerekomenduojama, galima tik gerti (geriausiai – negazuotą mineralinį vandenį). Juk niekada nežinai, kaip baigsis gimdymas. Prieš narkozę galima sukelti vėmimą ir taip ištuštinti skrandį, galima suleisti vaistų, kurie paskatina skrandžio turinio evakuaciją į žarnyną.