RENATA LAZDIN, kūdikių akademijos „Mažųjų valdos“ vadovė, ankstyvojo ugdymo šalininkė, www.mazuju-valdos.lt
Moksliškai įrodyta – tai, kad vaikas auga jam pritaikytoje, mokytis ir pažinti skatinančioje aplinkoje, daro teigiamą įtaką jo vystymuisi. Beje, netikslu kalbėti apie lavinančios aplinkos vaiko kambaryje kūrimą – mažylis daug juda po visus namus, tad juose visuose ir turi būti objektų, skatinančių lavintis. Tik poilsio zona, kur vaikas miega, gali būti ramesnė.
Ko reikėtų nepražiopsoti
■ 1 etapas – aplinka patiems mažiausiems. Kai kūdikis dar tik guli, jau turėtumėme atkreipti dėmesį į tai, kad būtų lavinami visi jo pojūčiai – rega, klausa, uoslė, lytėjimas, tik skonio lavinimas turėtų palūkėti. Tarkim, retkarčiais vertėtų duoti vaikiukui pauostyti prieskonių ar arbatžolių, skleidžiančių išraiškingus natūralius kvapus. Pirkdami daiktus, galite paieškoti tokių, kuriuos čiuopdami maži piršteliai lavintų sensoriką.
Jau dabar užduotis numeris vienas – kūno lavinimas. Kūdikis turi kuo dažniau gulėti ant pilvuko, nes gulėjimas ant nugaros tobulina tik tingumą. Svarbu, kad mokymuisi šliaužti mažylis turėtų užtektinai erdvės, be to, geriausia praktikuotis ant tvirto paviršiaus, taigi tinkamiausia vieta bus ne lovytėje ar ant sofos, o ant grindų. Šiuo etapu ir suaugusieji turėtų tikra to žodžio prasme nusileisti ant žemės ir parodyti, kaip reikia ropoti, nuolat raginti vaiką judėti, pasiekti barškutį. Šliauždamas kūdikis turėtų aplink save matyti „kintantį peizažą“ – būtų puiku, jei palei grindis priklijuotute spalvingų paveikslėlių.
■ 2 etapas – vaikas jau gerai šliaužia ar ropoja. Šiuo metu didesnė mažylio gyvenimo dalis turėtų vykti ant grindų, kur daug daugiau įdomybių nei gultuke ar manieže. Ten kūdikis gali nukeliauti kraštutiniais atvejais, tačiau reikia turėti omenyje, kad gultukas ir maniežas stabdo jo kūno vystymąsi.
Dabar ypač svarbu pasirūpinti namų saugumu. Geriau vazonus su kambariniais augalais užkelti ant lentynų ar duoti pasaugoti kaimynams, o ne kaskart žiūrėti, kad ropliukas nepradėtų ragauti žemių. Namie turėtų nelikti aštrių kampų, prie kurių kūdikiui priartėjus išsigąstumėme ir jį stabdytumėme.
Ir toliau laviname pojūčius. Jau pravers ir stalčius su gerai skambančiais indais, įvairiausiomis medžiagomis ar įdomiais sendaikčiais.
■ 3 etapas – vaikas jau vaikšto. Kartu jis aktyviai viskuo domisi, tad, jeigu namie iki šiol nebuvo specialių vietų, kur vaikas galėtų lavintis, jų turėtų atsirasti.
Sporto kampelis
Tai tikrai svarbu ir reikalinga kiekvienuose namuose. Kai kurie tėvai tikisi, kad vaikas užtektinai juda, išėjęs į lauką ar darželį, tačiau judėjimo poreikį reikia tenkinti ir namie. Labai praverstų švediška gimnastikos sienelė (panaši į tas, kokios yra mokyklų sporto salėse), horizontalios kopėčios, balansinis buomas, sportui skirtas čiužinys, vaikui ūgtelėjus – ir kabanti virvė. Šie dalykai neužims daug vietos ir nedideliame bute, o nagingas tėtis gali daug ką sumeistrauti pats. Štai vietoje buomo pradžioje gali pasitarnauti paprasta medienos parduotuvėje pirkta apie 10 cm pločio ir 4 cm aukščio lenta. Kai vaikas išmoks neprilaikomas ja pereiti, lentą keisime aukštesne, apie 10 cm, o vėliau ją kelsime aukščiau.
Net ir ne pačiuose erdviausiuose namuose turėtų būti vaikiškų paspirtukų – mašinyčių, šokinėjimui ar pasisūpavimui skirtų kamuolių, žaidimų, lavinančių judesius, pavyzdžiui – meškerė ir žuvytės.
Dailininko kampelis
Jo prireikia maždaug nuo tada, kai vaikui sukanka metukai, ir palengva jame esančių reikmenų turi daugėti. Čia turi būti įvairiausių reikmenų – pieštukų, kreidelių, akvarelės, guašo, piešimo rankomis priemonių. Tik flomasterių naudojimą vertėtų apriboti. Mažajam menininkui nešykštime popieriaus, kurio prireikia tikrai daug. Piešti vaikas turi ne vienoje vietoje ant stalelio ar molberto, o įvairiomis pozomis, kad ir įsitaisęs ant grindų. Galima piešti net gulint ant nugaros, kai mama priklijuoja popieriaus lapą ant stalo apačios. Svarbi ir menininko darbų galerija su ant piešinių užrašytu autoriumi ir pavadinimu. Darbeliai greitai kaupiasi, tačiau tuos, kuriuos išmesime, atrenkame atsargiai ir tik tada, kai vaikas nemato – jis gali rimtai įsižeisti, kad jo kūriniai keliauja į šiukšliadėžę.
„Laboratorija“
Ši erdvė reikalinga nuo tada, kai vaiko amžius priartėja prie trejų metų ir jis ima įsitraukti į vaidmenų žaidimus. Kas bus „laboratorijoje“, priklauso nuo jo interesų – tai gali būti virtuvėlė, kuri vėliau virs parduotuve, daktaro kabinetu ar meistro kampeliu. Rekomenduotina rinktis tikrus saugius daiktus, o ne imitacijas, pavyzdžiui, tikrą didinamąjį stiklą, kuris išties didina, stetoskopą, kuriuo išties galima paklausyti širdelės.
Kas dar turi būti namuose, kur yra vaikų?
■ Didelė siena su keičiamomis dekoracijomis. Ant magnetinės lentos ar tiesiog lipniąja juosta prie sienos kabiname tai, kas aktualu tuo metu. Mažiems vaikučiams pakaks matyti paprastus piešinius, kurie lavina regą, taigi yra ryškūs ir kontrastingi. Didesniam vaikui kabinsime pasaulio žemėlapį, garsių mokslininkų portretus, žmogaus griaučių schemą… Piešinius turime kartais pakeisti, nes prie to, kas matoma nuolatos, akys pripranta ir to nebepastebi (turbūt dėl to ir neverta į namus kviestis dailininko, kuris gražiai apipavidalintų sieną).
■ Lentynos, į kurias vaikas gali pats susidėti savo daiktus. Kai kurie vaiko žaislai turi būti lentynoje, iš kurios jis gali nesunkiai juos pasiimti. Taip daug patogiau nei kapstytis didžiulėje žaislų dėžėje, o dėlioti žaislus į lentyną – taip pat lavintis.
■ Lentyna, kurioje sudėta tik suaugusiesiems pasiekiama lavinamoji medžiaga. Vaikas užsimanęs galės parodyti, kad nori ten esančio skaičiukų rinkinio, dėlionės ar kaladėlių.
■ „Slaptos“ lentynos nusibodusiems žaislams sudėti. Kai juos iš ten ištrauksite po pertraukos, vaikas vėl mielai jais žais. Šis daugeliui tėvų žinomas sprendimas tikrai pasiteisina, tad pasiteisintų ir iš anksto apmąstyti, kur tuos žaislus slėpsite.
■ Kokybiškų knygų lentyna. Jeigu esate nusiteikę vaiką lavinti, jūsų namuose turi atsirasti vietos vaikiškoms enciklopedijoms, žinynams, meno albumams, kokybiškai vaikiškai literatūrai. Tegul vaikas mato, kad knygoms skirta vieta yra svarbi, o skaityti enciklopedijas niekuomet ne per anksti.
■ Garso grotuvas ir kokybiška muzika. Kol vaikas mažas, jis, žinoma, neturi šitų dalykų pasiekti, bet muzikos turėtų klausytis kasdien. Kai paūgės, galės ją pasileisti pats. Reikia turėti omenyje, kad klausa lavinama taip pat kaip uoslė – jeigu vaikas klausysis tik primityvių vaikiškų dainelių, klausa nelavės, kas kita – klasikinė muzika. Naudingi ir įrašai su gamtos – lietaus, miško, paukščių čiulbesio – garsais.
■ Visoje namų erdvėje turėtų būti integruotų rašto ir matematinių elementų. Ant kai kurių daiktų priklijuojame korteles su užrašytais jų pavadinimais – „stalas“ ar „vonia“. Taip žodis vaikui siesis su konkrečiu objektu ir bus daug aiškiau nei rašmenys knygoje. Dar reikalinga „žodžių siena“ – tai gali būti ir didelis popieriaus lapas, kuriame rašysime vaiko išmoktus tarti žodžius arba tai, ką jis mėgsta veikti. Tiesiog kartais prieiname prie sienos ir parodome, kur parašytas žodis „suptis“, o kur „piešti“. Tai dar vadinama intuityviu mokymu skaityti. Na, o kiti namuose esantys elementai turi padėti vaikui suvokti daiktų kiekį – tarkim, viename paveikslėlyje ant sienos nupieštos dvi mašinytės, kitame – trys, ir mes retkarčiais tai parodome. Vėliau bus lengviau mokytis matematikos.
■ Emocinio intelekto lavinimo zona. Tai, visų pirma, yra veidrodis, į kurį pažvelgęs vaikas gali pajusti ryšį su savimi (kai bus geras jo ryšys su savimi, jis gerai sutars ir su kitais). Taip pat reikėtų, kad ant sienos būtų nuotraukų galerija su šeimos narių fotografijomis, o šalia tegul kabo išraiškingos įžymybių, tarkim, ryžtingo kalbą sakančio prezidento, nuotraukos. Čia priėję aptariame, kuris žmogus piktas, kuris – nuliūdęs ar susimąstęs.
■ „Magiška“ asmeninė erdvė. Tam tiktų kartoninis namelis, speciali vaikiška palapinė ar kitoks „slaptas“ kampelis, kuriame vaikas, kai panorės, galės ramiai žaisti, piešti ar svajoti.
Prisiminkime…
… Svarbu, kad namų erdvėje vyktų pokyčiai ir aplinka nuolat išliktų įdomi. Tarkim, informatyviais plakatais ar kitais naudingais daiktais galime kuriam laikui susikeisti su draugais. Jeigu išsisėmę nebežinosite, ką įdomaus vaikui pasiūlyti, susiraskite informacijos, kur parašyta, kaip lavinami pojūčiai ar kaip ugdomas intelektas. Tuojau sugalvosite, ką galite patobulinti.
… Nesvajokite apie itin tvarkingus namus. Nereikia griežtai spausti vaiko, kad kaskart pažaidęs viską sudėtų į vietas. Tam tikra tvarka ant grindų sudėlioti daiktai gali būti savotiškas vaiko mini projektas, prisidedantis prie jo verslumo ugdymo. Pernelyg didelis jūsų spaudimas daiktų neišmėtyti ir viską sudėti į vietas gali netgi slopinti vaiko kūrybinius sugebėjimus.
… Visų svarbiausia ne tai, kokius daiktus namuose turime ar kokių ruošiamės įsigyti. Svarbiausia yra tai, ką su tais daiktais KARTU su vaiku veikiame. Vaikai mokosi iš kitų žmonių, o daiktai tėra priemonė mokytis.
Gintarė Kairytė
Ingos Juodytės ir „Gudragalvio“ nuotraukos
